„Manau, kad kardinaliai niekas nesikeis, nors naujasis Strateginis planas atneša naujovių ir net neabejojame, kad kiti metai bus sumaišties metais. Dėl to susitikinėjame su ūkininkais, aiškiname, kas jų laukia“, – aiškina Egidijus Giedraitis, žemės ūkio viceministras ir tikina, kad atsiranda ekoschemos, kurios pakeis buvusį žalinimą, kuriam atsiradus taip pat buvo įtampos. Tačiau ekoschemos kur kas sudėtingesnės ir užtruks, kol žmonės jas perpras.

E. Giedraitis, sako, kad tokie reikalavimai kaip negamybiniai ar kraštovaizdžio elementai, kurie turės užimti iki 4 proc. plotų, draudimas atsėliuoti bendri visai ES. Moderniems ūkiams čia nekils sunkumų, tačiau smulkiems gali būti sudėtinga prisitaikyta. Visos ES ambicija, kad ekologinių ūkių padvigubėtų.

Viceministras aiškina ir kur kils sumaištis: „Geros agrarinės būklės reikalavimų dvigubai daugiau nei iki šiol. Dėl karo Ukrainoje dalis jų atidėti ir bus laiko priprasti. Tačiau neleista išimčių daryti ekoschemoms. Jas bus galima rinktis laisvanoriškai ir ja pasirinkę turės laikytis reikalavimų nuo 2023 m.“.

Raimundas Juknevičius, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas sako, kad pats Strateginis kurtas daugiau kaip prieš trejus metus, kai buvo optimistiškai žiūrima į augančią ekonomiką ir vartojimą. Dabar visi supranta, kad teks naudotis EK tvarka, kad jį būtų galima keletą kartų taisyti.

„Dabar turime susitelkti, kaip šis planas bus nuleistas ant žemės ir sukurti taisykles, kurias vienodai supras tiek ūkininkai, tiek kontroliuojančios institucijos. Kitas niuansas – iki deklaravimo pradžios visi turi būti bent jau girdėję kas yra ekoschemos ir ar verta jas rinktis. Jų esmė yra aplinkai ir kraštovaizdžiui naudingos veiklos. Tai reiškia, kad norinti gauti tokias pat pajamas kaip iki šiol žmonėms reikės daryti kur kas daugiau darbų nei iki šiol. Turint galvoje, kad deklaruoja 120 tūkst. ūkininkų, rizikos, kad kils sąmyšis užprogramuota.“

Alfredas Bardauskas, ūkininkas, sako, kad nauja sistema gremėzdiška ir negali tapti paprasta ir tai užprogramuota pačiame Strateginiame plane.

„Sumaišties bus. Mes matome, kaip sudėtinga dabar deklaruoti pasėlius ir kad seniūnijose ne visi specialistai patyrę. Šiemet jie turės dvigubai daugiau darbo ir iki šiol net nežino, ką turės daryti. Be to, dar nėra taisyklių ir žmonės nežino ką gali gauti ir kaip. Dar daug darbo, o pavasaris ateis labai greitai“, – dėlioja A. Bardauskas ir sako, kad kur kas daugiau namų darbų turės padaryti ir patys deklaruojantys – suskaičiuoti sodybvietes, akmenis, apsaugines zonas. Tai kelis kartus sudėtingesnis darbas nei buvo iki šiol.

„Vėlų rudenį kils kita sumaištis, kai žmonės pamatys, kiek pinigų bus perversta už plotus. Jei iki šiol už hektarą tiesioginių išmokų buvo apie 140 eurų, dabar žmogui, nedalyvaujančiam ekoschemose, bus apie 80“, – skirtumus aiškina ūkininkas ir sako, kad jis pats stengsis dalyvauti kuo daugiau įvairių galimybių, tačiau jau spėja, kad su visomis ekoschemomis išmokos bus mažesnės nei anksčiau. Be to, neoficialiais duomenimis, 40 proc. žemdirbių nesirinks ekoschemų ir tenkinsis tik sumažėjusiomis tiesioginėmis išmokomis.

R. Juknevčius pastebi, kad didesni ir profesionalūs žemdirbiai jau tiesiog taiko įvairias aplinkosaugines ir gamtą tausojančias priemones ir tiesiog gaus pinigus už tai, ką jau ir dabar daro. Smulkieji, kurie ūkininkauja „senoviniais“ metodais, praras dalį pajamų.

A. Bardauskas pastebi, kad dabar susidarė keista situacija – žemės ūkis 30 metų ėjo į priekį, tačiau dabar politikai žemdirbius nori sparčiau ginti pirmyn, nors tam nepasiruošusi nei valdžia, nei patys ūkininkai.