Kaip sakė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas, palyginimui, Vokietija skirs apie 180 mln. eurų. Kodėl tokie skirtumai ir ar užteks mūsų lėšų laidoje „Delfi tema“ diskutavome su su Pauliumi Astrausku, žemės ūkio viceministru, Algiu Baravyku, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktoriumi ir Sauliumi Daniuliu, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovu.
„Mūsų pagrindinis tikslas išlaikyti ūkių gyvybingumą, nes energetinė krizė horizontaliai paveikė visus sektorius. Tai pagrindinė priežastis, kodėl mes turime padėti žemdirbiams.
Krizė prasidėjo kartu su pandemija, o po to ji perėjo į karo krizę ir mes gyvename ekonominiame kare, kai energetinių išteklių kainos išaugo kartais ir neaišku, kaip reikės gyventi toliau. Suprantame verslų rūpestį ir ieškome būdų, kaip padėti“, – aiškina P. Astrauskas.
Viceministras išvardina jautriausius energijos kainoms sektorius: sodininkystė, daržininkystė, paukštininkystė, kiaulininkystė, nes čia reikia daug elektros energijos, dujų.
A. Baravykas apie Lietuvos planą atsiliepia skeptiškai ir sako, kad tai netgi nėra planas, nes problema dėl brangstančių energetinių išteklių jau iškelta gegužę.
Rugpjūtį buvo paprašyta kompensacijų, kurias leidžia mokėti ES. Vokietija skyrė 180 mln. eurų paramą, kurią išdalino smulkiems ūkiams, tačiau virš 50 mln. eurų skirta vien kiaulininkystei.
„Reikia paaiškinti, kad tai, ką pristatė Žemės ūkio ministerija tai yra bendros priemonės, kurios naudojamos ne energetikos, o kelioms iš eilės einančioms krizėms spręsti. Tai pandemija, karas Ukrainoje, dėl ko brango grūdai. O dabar prasidėjo energetinė krizė ir pristatinėti kas buvo padaryta dėl pandemijos neteisinga. Sprendimo kaip kompensuoti augančias energetinių išteklių kainas nežadama.
Lietuvos išlaidos energetikai vienos didžiausių ES. Mes prašome kelių dalykų. Tai kompensacijų, kurias leidžia ES, kita tai lengvatiniai kreditai, kurie plane tarsi numatyti, bet „tempiasi“ iš pernai metų. Sumos mažos, reikėtų daugiau pinigų kreditams. Dar vienas dalykas – tai gana didelės baudos jei vėluojama mokėti už elektros energiją“, – dėlioja A. Baravykas ir sako, kad planu šio dokumento nepavadintų. Tai tiesiog įvairių paramų ir mokėjimų rinkinys, kuris skirtas daug kam, bet tik ne energetiniai krizei spręsti ir sako, kad bėda palietė praktiškai visus sektorius.
Anot jo, šiandien svarbiausia sudaryti sąlygas išgyventi veikiantiems ūkio subjektams – maisto produktų gamintojams. Jei nebus paramos, pasipils ūkių bankrotai.
A. Baravykas sako, kad liepą, kai kainos buvo mažesnės, reikėjo 2-2,5 mln. eurų paramos. Dabar jau būtų 5-6 mln. eurų, tačiau pradžioje reikia politinės valios.
„Galiu pasakyti pagal savo ūkį. Vien už elektrą sandėlyje mokėjau 300-400 eurų per mėnesį, prieš kelis mėnesius 1500 eurų, o paskutinė sąskaita jau buvo 5000 eurų. Ar tai normalu? Negalime kalbėti tik apie sodus ir uogynus. Augalininkystės ūkiuose taip brango ne tik elektra, bet ir dyzelinas. Kalbant apie sprendimus, tai biojėgainės gelbėtų tik didžiulius ūkius. Vidutiniams šeimos ūkiams reikėtų galvoti apie pigesnes saulės jėgaines.
Tačiau problema, kad mes galime pasidaryti, tačiau negalime prisijungti prie tinklų, arba šis prisijungimas kainuoja didžiulius pinigus. Todėl tie gelbėjimo planai lieka teoriniais“, – piktinasi S. Daniulis ir siūlo „skausmingai“ investuoti, kad paskui būtų išvengta tokios situacijos kaip dabar.
Pasak asociacijos vadovo, ūkininkai lieka pamiršti, nes daugybę metų energiją galėjo gaminti tik savo reikmėms. Būtų galima kooperuotis, ant savo žemės steigti saulės parkus ir prekiauti elektra. Dabar tai gali daryti tik verslas ir žemdirbiams būtų diferencijuotos pajamos.
„Jei žiūrėtume paviršutiniškai, tai verslams reikia paramos, kad amortizuotų padidėjusias kainas. Tačiau jei žiūrėsime giliau, jau yra problemų dėl pačios ekonomikos lėtėjimo. Tai dėl mažėjančios perkamosios galios lėtėjančio vartojimo.
Reikėtų ieškoti priemonių padėti visiems, ne tik žemės ūkiui, bet ir užtikrinti žmonių pajamas, už kurias galėtų pirkti produkciją“, – aiškina P. Astrauskas ir pastebi, kad energetinių išteklių brangimas palietė ne tik verslą, bet ir žmones.
A. Baravykas sako, kad būtų už verslo rėmimą, nes jei žlugs įmonės, tie patys vartotojai liks be darbo.
S. Daniulis siūlo galvoti apie ateitį ir investuoti, nes nukritus elektros kainai pamiršime, kad buvo galima spręsti problemas sistemiškai ir vėl kaulinsim pinigų. Jei žemės ūkis energiją galėtų apsirūpinti pats ir ja prekiauti, tai visiems būtų palengvinimas. Kiek reikėtų investicijų savo ūkiui S. Daniulis neskaičiavo (valdo apie tūkstantį hektarų red. past.), tačiau pastebi, kad yra specifika. Pavyzdžiui, grūdai džiovinami tik keletą mėnesių per metus.
Toliau elektrą galima parduoti, nes tiek jos paprasčiausiai nereikia. Tačiau čia reikia kooperuotis ir ne kiekvienam statyti po mažytę saulės jėgainę, o dideles ir galingas, kurių produkcija būtų dalinamasi, kas būtų kur kas pigiau ir efektyviau.
