Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas įvardino keletą problemų, su kuriomis dabar susiduria žemdirbiai. Pavyzdžiui, ūkininkai, gaminantys elektros energiją turi šią energiją sunaudoti tame pačiame pastate, ant kurio stovi jėgainė, tačiau negali jos perkelti į kitus. Paprasčiau kalbant, taisyklės draudžia įsirengti vieną jėgainę visam ūkiui.
Kita bėda, kurią įvardino ūkininkai ir gamybininkai, tai, kad net už menką vėlavimą energetika iš karto skiria didžiules baudas ir taip milžiniškos sąskaitos dar auga.
Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis piktinosi pačiu ministerijos elgesiu: „Penktadienį buvo aiškiai paprašyta Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atsakyti, kokių priemonių ministerija imasi dabar, kad energetinės krizės metu padėtų ūkininkams. Norime, kad kitame posėdyje būtų pateiktas dabartinių, o ne buvusių veiksmų planas. Ministras komandiruotėje. Tačiau į komandiruotes važiuoti reikėtų ne tada, kai vyksta komiteto posėdžiai. Mums reikia ne atsakymų į klausimus, o problemų sprendimo.“
Kiti komiteto nariai taip pat nerinko žodžių.
„Norėtųsi, kad ministras nesislėptų krūmuose ir atsakytų už savo veiksmus. Laukiu kito posėdžio, kad pats ministras paaiškintų konkrečius sprendimus, kurių imsis“, – sakė komiteto narys Kęstutis Mažeika.
Seimo narys Vigilijus Jukna pabrėžė, kad norėtų išgirsti konkrečias priemones, kurių imsis Žemės ūkio ministerija, nes standartinės paramos, kurios skiriamos dabar, nėra gelbėjimo kelias. Be to, V. Jukną papiktino tai, kad jei paaiškinamieji raštai siunčiami tik prieš pat posėdį, ir siūlė ateityje, jei taip bus taip elgiamasi, tokių klausimų net nesvarstyti.
„Kalbant dėl greito reagavimo, tai mūsų tempas didelis ir matome, kaip greitai įvykiai keičiasi. Kai kuriais atvejais buvo sutrumpinti terminai, dalį veiksmų reikėjo suderinti su EK. Turime finansinę ir energetinę krizę, kur didžioji ribojant priemonė tai pinigai, nes jų trūksta. Tai pagrindinis resursas, kad gamyba nebūtų stabdoma“, – apie tai, kad lėtai veikia nesutiko viceministras Paulius Astrauskas.
Inga Žilienė, energetikos viceministrė sakė, kad norėtų detaliau susipažinti su elektros galių ir energijos perkėlimo į kitus pastatus problema ir apie tai pakalbės vėliau. Iš paramos konkreti parama numatoma tik saulės bei vėjo elektrinėms ir energetinėms bendrijoms, kai bus galima gauti paramą kartu gauti paramą saulės ir vėjo elektrinėms bei dalintis energija. Paramos intensyvumas 35 proc.
Juozas Baublys sakė, kad ŽŪM jį šokiravo, kad problema, jog norint sau gaminti elektros energiją, saulės elektrinę reikia pastatyti ant kiekvieno pastato, nes energijos tiekti gretimam pastatui jau negalima žinoma ir paramai tokiom sąlygom išdalinti milijonai. Tai absurdas ir nieko to nesprendžia, negirdėti pasiūlymų.
„Informuokite, ar dalį paramos lėšų galima nukreipti kompensavimui“, – dėliojo J. Baublys.
P. Astrauskas sakė, kad aktyviai bendradarbiavo su Energetikos ministerijos specialistais ir saulės elektrinių reguliavimas turėtų būti Vyriausybės prerogatyva, nes liečia ne tik žemės ūkį, bet ir visą pramonę. Lėšų kompensacijoms nėra, nes sumos tiesiog per didelės.
„Minėjote apie finansines priemones, tačiau pati didžiausia priemonės jūsų rankose. Tai ES išmokos. Deklaracija baigėsi birželį ir šiuos pinigus buvo galima jau išmokėti. Tai valstybei mažiausiai kainuojanti priemonė, tačiau vyksta kova dėl Nacionalinės mokėjimų agentūros vadovo, kur, kaip girdime, siekiama įdarbinti vienos ministrės vyrą, tos išmokos gali gerokai vėluoti“, – piktinosi Kęstutis Mažeika.
Jonas Gudauskas klausė Energetikos ministerijos, kodėl niekas nevyksta, nors žinia dėl perteklinės energijos ir to, kad elektrines galima statyti tik ant vieno pastato, pagaliau bus atsižvelgta. Ūkininkai nori konkrečių atsakymų kada ir kokie veiksmai bus.
„Žemės ūkio ministerija nepasako, ar turi kokį veiksmų planą, ar neturi. Šiandien reikia bent įvertinti, kiek ir koks sektorius patiria nuostolių dėl pabrangusios energijos. Mes sektorius, kuris gamina maistą. Gyvuliams, paukščiams, malūnams energijos kiekio negalime mažinti, nes bus bėda. Pirmas prašymas – parengti planą ką darysime ir kas bus jei nieko nedarysime.
Siūloma ant stogų dėti saulės jėgaines, tačiau mes jau dveji metai „pašalpiniai“ ir tik prašome paramos, pinigų investicijoms neturime. Kitas niuansas – nenormalios baudos ūkiams, kurie pora savaičių pavėlavo sumokėti už elektrą“, – dėliojo Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius.
Jonas Sviderskis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius, sakė, kad tai, ką pateikė ŽŪM, tai nėra parama, o paramos reikia šiandien. Pavyzdžiui, kodėl negalime prašyti akcizų sumažinimo. Pieno ūkiai bus naikinami. Šiandien sodininkai pradėjo skinti obuolius, tačiau prekybininkai pasakė, kad jei jie veš tokiomis kainomis, kokios yra šiandien, tai net neverta jų dėti į lentynas, nes niekas nepirks. Pigiau bus nusipirkti Lenkijoje.
Kęstutis Vaicekauskas, „Nemateko“ vadovas sakė, kad valdžia galėtų pakeisti energetikų savivaliavimą, nes už kiekvieną poros savaičių vėlavimą skiriamos baudos ir branginama energija. Toks gamybininkų baudimas nesuprantamas.
„Seniai kreipėmės dėl kompensacijų už elektrą ir trąšas, tačiau atsakymo kol kas nesame gavę. Matome, kad augintojams, priklausomai nuo saugyklų talpos, sąskaitos per metus išaugo keletą kartų, produkcijos iki pavasario neišlaikysime“, – aiškina Zofija Cironkienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė ir piktinosi, kad sprendimų nėra jokių.
Gytis Kauzonas, Lietuvos paukščių augintojų asociacijos vadovas siūlė „netarkuoti“ K. Navicko, o verčiau į Seimą kviesti Ingridą Šimonytę ir klausti, ar bus parama. Jei nebus, tai reikia įmones uždaryti šiandien, o ne po kelių mėnesių. Taip tiesiog bus pigiau. Vakar paukščių augintojams ŽŪM skyrė paramą.
Raimondas Juknevičius, Ūkininkų sąjungos pirmininkas sakė, jog tikisi, kad po savaitės bus rasti sprendimai, kaip padėti ūkininkams ir gaila, kad vietoj to, politikai energiją švaisto mokydami verslą kaip sutaupyti. Be to, neaišku ir koks bus biudžetas, kai gamyba drastiškai stos. Pirmiausia reikia panaikinti kvailus ribojimus, kurie varžo apsirūpinimą energetiniais ištekliais ir energetinių įmonių piktnaudžiavimą savo galia bei kompensuoti energetinių išteklių brangimą. Galima pasiskolinti ir duoti verslui.
Arūnas Svitojus pasveikino Kaimo reikalų komiteto narius su energingu posėdžiu ir pabrėžė, kad šiuo metu pati ES mėgina restruktūrizuoti visą energetinę sistemą ir mums reikia patekti į šią sistemą. Tačiau vėluoja Energetikos ministerija. Be to, šiandien ir rytoj Europos sostinėse prasideda ūkininkų streikai, tačiau pas mus jų nebus. Geriau ieškoti sprendimų, nors matome, kad sektoriui ateina milžiniškos bėdos ir tai globali problema.
