„Derlius vidutinis. Žieminiai pasėliai patyrė stresą, nes pavasaris buvo šaltas. Kulsime 5-6 t iš hektaro“, – sako Arūnas Grubliauskas, „Ginkūnų agrofirmos“ valdybos pirmininkas.

Kur kas prastesnė padėtis Biržų rajone. Po paskutinės liūties kombainai neįvažiuoja į laukus.

Gali būti, kad dalies derliaus tiesiog nepavyks paimti. Be to, lietus labai gadina pačio derliaus kokybę. Ūkininkai dėl kokybės nesidžiaugia. Iš sugulusių laukų prastesnė ne tik kokybė – lėčiau dirba ir kombainai.

Žemės ūkio bendrovės sunerimusios dėl išaugusių elektros energijos ir degalų kainų. Grūdų džiovinimas ir laikymas dar niekada nebuvo toks brangus.

„Gavome sąskaitą už liepos mėnesį. Vienos elektros kilovatvalandės kaina mums buvo apie 33 centus. Tai yra absoliutus rekordas. Tokių kainų niekada nebuvo“, – dėlioja A. Grubliauskas.

Kita dalis, smukdanti ūkius, tai logistika.

„Seniau vieną toną nuvežti iki uosto kainuodavo 10 eurų, dabar kainuoja 15“, – skaičiuoja Tomas Sitkinas, „Šiaulių aruodo“ komercijos direktorius.

Kiek anksčiau gerokai pakilusios grūdų kainos dabar nukrito ir žemdirbiai tikisi, kad jos nemažės. Tai 400 eurų už toną kviečių ir 800 už toną rapsų. Pasak A. Grubliausko, jie tikisi, kad tokios kainos ir išliks. Tada bus galima dirbti pelningai ir padengti dėl energetinių išteklių brangimo augančią derliaus savikainą.

Kitas faktorius, galintis piginti javus, tai grūdų eksportas iš Ukrainos. Tačiau to mūsų ūkininkai kol kas nebijo.

„Ukraina visada dalyvavo grūdų rinkoje, todėl jei jiems pavyks sparčiai eksportuoti, tai didelių pokyčių nesukels“, – dėsto T. Sitkinas ir bijo tik to, kad jei ukrainiečiams pavyks staiga išvežti didelį javų kiekį bus sunkumų su logistika ir gali strigti jau pasirašytų lietuviško derliaus eksporto sutarčių vykdymas.