Apie tai, ko reikia norint gauti šiuos pinigus, kalbėjomės laidoje Delfi tema.
„Ūkininkų ir gamtos harmonija turi būti. Tuo labiau, kad ES žemdirbiams leidžia kompensuoti už naudingus darbus gamtai ir dėl to patiriamus nuostolius. Pavyzdžiui, remsime dirvožemio kokybės gerinimą, kovą su erozija“, – aiškina Egidijus Giedraitis, žemės ūkio viceministras.
Dainius Stravinskas, Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento patarėjas, sako, kad kraštovaizdžio elementų, už kuriuos bus mokamos išmokos, sąrašas gana platus. Tai žoliniai elementai, pavyzdžiui, ežios, palaukės, vandens telkinių pakrantės, pagrioviai (įskaitant apsaugines vandens juostas), taip pat akmenų, šakų, kelmų krūvos, pavieniai medžiai ar krūmai, medžių ar krūmų juostos ir grupės, kūdros, kasmet užmirkstančios vietos. Už šių elementų įrengimą ar priežiūrą ūkininkas gaus išmokas. Nustatytos trys išmokos už hektarą – 150 eurų esamų kraštovaizdžio elementų priežiūrą, 157 eurai už naujų žolinių elementų įkūrimą ir 1329 eurai už apsauginių medžių ir krūmų juostų sodinimą.
Visiems kraštovaizdžio elementams nustatyti ploto koeficientai, pavyzdžiui, iki 3 metrų pločio žolinių juostų 1 ilgio metras atitinka 6 kvadratinius metrus kraštovaizdžio elemento ploto, 1 kvadratinį metrą medžių ir krūmų grupės atitinka 2 kvadratinius metrus kraštovaizdžio elemento ploto.
Naujuoju laikotarpiu bazinė tiesioginė išmoka sieks apie 80 eurų/ha, o bendra ūkio gaunama tiesioginių išmokų suma priklausys nuo ūkio aktyvumo dalyvaujant ekoschemose. Pavyzdžiui augalininkystės ūkis, dalyvaujantis kompleksinės ekoschemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ keliose veiklose už hektarą pasėlių galėtų surinkti ir 300 eurų, ekologiniai ūkiai galės gauti dar daugiau.
Taip pat numatytos papildomos tiesioginės išmokos jauniesiems ūkininkams (143,56 Eur/ha) ir išmokos už pirmuosius hektarus (nuo 74,60 Eur/ha iki 107,59 Eur/ha).
„Norai geri, tačiau velnias slypi taisyklėse. Nors kalbama apie išmokas, tačiau niekas nekalba apie priežiūrą ir terminus. Pavyzdžiui, Vilniaus miestas nešienaujamas ir tai vertinama kaip naudinga gamtai veikla. Tačiau žemės ūkio plotai, jei už juos siekiama gauti išmokas, turi būti nušienauti iki rugpjūčio 1 d. Kodėl ne iki lapkričio 1 d, kad netrukdyti ten gyvenančių gyvūnų ir vabzdžių?
Be to, jei išmokos bus gana didelės, tačiau elementų priežiūra kainuos brangiai, ši programa neveiks. Pavyzdžiui, dabar už melioracijos griovių šienavimą ūkininkui pagal ŽŪM programą mokama 147 eurai. Bet jei tą patį griovį šienauja savivaldybės konkursą laimėjusi įmonė, ji gauna 500-600 eurų“, – kiek kitaip į šiuos projektus žiūri Saulius Daniulis, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas.
E. Giedraitis sako, gamybos plotų mažinamas 4 proc. neišvengiamas, nes tai ne Lietuvos, o ES reikalavimas. Mums teks prie to prisitaikyti.
„Pats esu ūkininkus ir matau, kad surankioti plotų, kuriuose nenaudinga ūkininkauti, galima. Juos bus galima įvardinti kraštovaizdžio elementais. Svarbu, kad ten nebūtų nuimamas derlius ir neganomi gyvuliai“, – aiškina viceministras.
D. Stravinskas sako, kad šie reikalavimai bus taikomi visiems ūkiams, kurių dydis virš 10 ha. Visi jie turės 4 proc. dirbamos žemės atidėti negamybinėms priemonėms. Tačiau kraštovaizdžio elementų išlaikymas yra savanoriškas pasirinkimas.
„Ši sistema veiks jei mes padarysime namų darbus. Daug neaiškumų kaip deklaruoti. Jei šiemet daug lietaus ir pavasarį ten bala, kurią deklaravai, o patikrins birželį, kai bala jau išdžiūvusi, kas bus?
Be to, priežiūra užsiims kelios įstaigos, nors tą daryti turėtų viena. Reikėtų į viską žiūrėti paprasčiau. Patys sau prirašom sunkiai įgyvendinamų taisyklių, kurias paskui turime keisti arba vargti jas įgyvendindami realybėje. Be to, kai kurios taisyklės prasilenkia su agronomijos mokslu“, – tai, kad reikėtų paprastinti biurokratinius reikalavimus aiškina S. Daniulis.
