„Dalis javų buvo anksčiau paguldytų, dalis – vakar. Kai jau galvojome, kad nuostolių didesnių nebus, šiandien (pirmadienį – red.) atvažiavę pamatėme dar baisesnį vaizdą“, – pasakojo ūkininkas.
Laidos vedėjams pasiteiravus, ar įmanoma suguldytus javus išgelbėti, pašnekovas teigė, kad dalį javų galima dar panaudoti, tačiau tai atsilieps jų kokybei ir bendras derlius mažės.
„Bus prastesnė grūdų kokybė, lėtesni darbai, didesnės kuro išlaidos ir apskritai didesnės išlaidos“, – vardijo ūkininkas.
Pasak jo, iš išguldytų javų išgaunami grūdai jau priskiriami pašarinės klasės grūdams, o kai tokių grūdų daug, automatiškai brangsta ir maistinės klasės grūdai, naudojami duonos gaminiams. Viso to pasekmė – brangstanti duona.
https://lnk.lt/zinios/lietuvoje/171668?jwsource=cl
Tiesiogiai į laidą pasijungęs D. Sabulis aprodė, kokius nuostolius lietus padarė jo prižiūrimame 71 ha lauke. Vyras teigė, kad pakėlus droną matyti, kad išguldyta apie 40 proc. javų, o tai reiškia apie 200 t prarastų geros kokybės grūdų.
„Prie besikeičiančio oro, žinoma, reikia pratintis: bandome naudoti aukščiausias technologijas, bet prieš gamtą nepakovosi ir kai tokie kiekiai vandens, sunku susidoroti“, – atvirauja D. Sabulis.
Ūkininkas kol kas teigia apie veiklos atsisakymą negalvojantis: „Reikia iš kažko gyventi ir kažkam reikia ūkininkauti“.
D. Sabulis kalbėjo, kad didžiąją dalį savo pasėlių draudžia. Visgi išmokos, pasak jo, neatperka to, ką ūkininkas praranda dėl išguldytų javų.
„Šiemet labai daug fiksuota žalų ir tikiu, kad kitais metais draudimas gali brangti“, – tęsė jis.
Ūkininkas aiškino, kad javai dar žali. Tie, kurie liko stovėti, subręs greičiau. O per anksti nukulti javų ir negali: grūdas neišsilukštens.
„Apskritai derliaus negalima skaičiuoti, kol jis dar nenukultas ir neguli sandėly ar nėra nuvežtas į supirkimo punktą“, – akcentuoja D. Sabulis.
