Šimtus hektarų kanapėmis užsėjęs Julius Martinonis neslepia besistveriantis už galvos matydamas skęstančius savo laukus Naujamiesčio ir Smilgių seniūnijose.
„Tiesą sakant, net negalėjome normaliai pasėti kanapių, nes po ilgai užsitęsusios sausros balandžio pabaigoje prasidėję lietūs taip įmerkė žemę, kad net technika negalėjo įvažiuoti. Lietūs nesiliovė, pasėliai skendo, teko ir vėl juos naujai užsėti. Ir taip šįmet nuolat“, – guodėsi ūkininkas.
Ir šiuo metu įvažiuoti į jo laukus – didelė bėda.
„Sekundės“ fotografui skęstančius pasėlius bandžiusio aprodyti J. Martinonio visureigis įklimpo tikroje šlapynėje. Šiaip taip iš jos išsikapstęs, „Volkswagen Touareg“ pavažiavęs vos kelis metrus vėl „sėdo“.
Didžiuliai nuostoliai
Pasak J. Martinonio, kanapių sėklų kilogramas kainuoja nuo 8 iki 15 eurų. Tad lietui skandinant laukus, ūkininkas sako patiriantis didžiulių nuostolių.
Kanapėmis, iš kurių spaudžiamas aliejus, jų sėklos vartojamos kaip pagardai kepiniams bei įvairiems valgiams, J. Martinonis užsėjęs kone didžiausią savo valdomos žemės dalį.
„Bet kiek nuimsiu derliaus, neaišku“, – nesiima prognozuoti ūkininkas.
Kaip didžiulę problemą J. Martinonis įvardijo tai, kad dar per sėją, o ir vėliau lietui merkiant laukus, tebuvo įmanoma sėti tik dalyje lauko. Mat likęs laukas priminė ežerą.
Užsėjant tik po nedidelį plotelį, teko įdėti daug darbo sąnaudų, sunaudoti nemažai kuro.
Reikia stiprių nervų
„Savarankiškai ūkininkauju 18 metų, o iki tol žemę dirbau su tėvu. Tokio pavasario, kad skęstų vos pasėtas būsimas derlius, per visus tuos ūkininkavimo metus nesu patyręs. Šiemet ypač supratau, kad ūkininkaujant reikia stiprių nervų“, – sako J. Martinonis.
Ūkininkas pabrėžė, jog tam, kad gerai dygtų ir augtų, maistinėms kanapėms reikia šilumos bei oro dirvožemyje. Tačiau lietui suplūkus žemę, oro dirvožemyje nebelieka, tad ir sėkloje nebelieka gyvybės – ji tiesiog uždūsta.
„Nemažai sudygusių kanapių tiesiog paskendo nuo lietaus, šlapioje dirvoje išmirko ir supuvo“, – sakė J. Martinonis.
Ūkininkas teigė, jog pasėtos kanapės sėklas subrandina per pusketvirto mėnesio, jų vegetacija 110 dienų. Tad, pasak J. Martinonio, jei nebūtų reikėję atsėti paskendusių laukų, kanapių derlių planuota nuimti rugsėjo mėnesį. Atsėto derliaus galima laukti tik spalio viduryje. Toks susivėlinimas žemdirbį taip pat gąsdina, nes nežinia, kokie antroje rudens pusėje bus orai, neaišku, ar į laukus galės įvažiuoti technika.
Javapjūtė tolsta
Smilgių seniūnijoje ūkininkaujantis Donatas Tumas pamena, kad tuomet, kai gamta ūkininkams staigmenų nepateikdavo, liepos pabaigoje jau būdavo pradedama javapjūtė. Šiemet dėl įmirkusios žemės tenka ją atidėti laukiant, kol žemė bent kiek pradžius.
„Įvertiname, kas būtų, jei laukuose užklimptų technika. Ją traukdami dar galybę nuostolių prisidarytume. Turime liūdnos patirties, kai technika buvo įklimpusi prieš dešimtmetį“, – kalbėjo D. Tumas.
Ūkininkas šiemet gausiai sėjęs rapsų ir žieminių miežių. D. Tumas skaičiuoja, kad dešimtadalis derliaus nuskendo.
Stiprus lietus ir toks pat vėjas dalį pasėlių išguldė, tačiau, anot ūkininko, tai nėra pati didžiausia problema, nes šiuolaikinė technika nupjauna ir tokius.
Visgi išguldytų pasėlių derlius būna menkesnis.
D. Tumas, be rapsų ir žieminių kviečių, taip pat augina miežius bei žirnius. Anot jo, šiemet prastas ir žirnių derlius. Visų kitų auginamų kultūrų ten, kur pasėlių nepaskandino liūtys, bent kol kas atrodo, derlius turėtų būti neblogas.
Javai pūva
Krekenavos seniūnijoje ūkininkaujantis Jonas Kaušakys teigė, jog maždaug trečdalį jo auginamų kviečių išguldė stiprūs lietūs kartu su vėjais.
„Nupjauti išguldytus javus dabartinei technikai nėra didžiulė problema. Tačiau išguldyti laukai problema mums, ūkininkams. Ten, kur pasėliai statūs, kombainai juos pjauna važiuodami maždaug septynių kilometrų per valandą greičiu. O kur pasėliai išguldyti, kombaino greitis – vos du kilometrai per valandą. Išguldyto derliaus nuėmimas pareikalauja itin daug laiko. O kai nežinai, koks rytoj bus oras, toks lėtas derliaus nuėmimas irgi nemaža bėda“, – pasakojo J. Kaušakys.
Negana to, pasak ūkininko, išguldyti javai pūva, dar varpose esantys kviečiai susilietę su dirva ima dygti, įsimeta ir ligos.
„Žodžiu, kad ir kas ką sakytų, javų išguldymas mums, ūkininkams, nemaža problema“, – patikino J. Kaušakys.
Jis teigė sekęs prognozes ir žinantis, kad ne taip seniai Krekenavos laukus palaistė tokios liūtys, kai į kvadratinį metrą iškrito tiek kritulių, kiek būtų į tokį pat plotą vienu kartu supylus keturis kibirus vandens.
Anot krekenaviškio, ūkininkų neguodžia ir draudimo kompanijų pasiūlymai pasėlius drausti ir žadamos išmokos tuo atveju, jei javai išgultų. Pasak J. Kaušakio, gražiai skamba tik pasiūlymai, o kai tenka gauti draudimo išmokas, prasideda kryžiaus keliai bandant įrodyti patirtą žalą.
