Tokius būgštavimus europarlamentarui Juozui Olekui jau išsakė Lenkijos žemdirbiai – per šią šalį tikimasi gabenti dalį Ukrainos pernykščių javų derliaus, nes pernai metų derlius ten užstrigo dėl uostų blokados.
„Kaip supratome iš diskusijų su ūkininkais, kol kas pelningiau ukrainietiškus javus gabenti per Rumunijos uostus, o ne per Lietuvą ar Lenkiją. Galbūt atsiras naujos saugyklos ir pavyks išspręsti šią problemą. Padėti galėtų tai, jei pati prekyba šiais javais būtų perduota pasaulinėms maisto agentūroms, kurios išvežtų tiesiai į Afriką, o tai nebūtų palikta verslui, ieškančiam, kaip pelningiau parduoti“, – dėsto J. Olekas ir pripažįsta, kad nepavyks išvežti viso senojo derliaus. Nebent ukrainiečiams pavyktų nustumti rusus nuo Odesos ir atverti kelią iš šio uosto. Galbūt tai bus pasiekta ne kariniu, bet derybų keliu.
Europarlamentaras sako, kad Ukrainoje derlius iki karo buvo apie 60 mln. tonų javų. Dabar dėl okupacijos jis bus trečdaliu mažesnis.
Lenkijos ūkininkai nenori javų tranzito per jų teritoriją dėl dviejų aspektų. Pirmas tai, kad per javapjūtę būtų užkrauta jų transporto infrastruktūra ir jiems patiems kiltų logistinių sunkumų. Kitas niuansas – pigesni ukrainietiški javai muša kainas jų šalyje. Ten, kur leidžia transportas, nes skiriasi geležinkelio vėžė, vietiniai verslininkai mėgina importuoti pigesnį derlių ir lenkų ūkininkams muša kainas.
„Situaciją su stringančiu Ukrainos grūdų eksportu galima palyginti su užtvenkta upe. Kuo ilgiau tęsis Juodosios jūros blokada, tuo didesnė įtampa bus rinkose (tuo pačiu ir kainų bangavimas). Bet vieną dieną, gal po metų, o gal po dviejų, o gal po kelių mėnesių, užtvanka grius, tuo pačiu sugriaudama ir rinkas.
Išeitis – visais būdais stengtis kuo greičiau pasiekti 5 mln. tonų per mėnesį išvežimą, nelaukiant griūties. Dabar jau pasiektas 1,5-2 mln. tonų per mėnesį tempas. JAV planuoja investuoti į elevatorius ir kitą infrastruktūrą, kuri reikalinga grūdų eksportui sausuma, Lenkijos-Ukrainos pasienyje. Čia galėtų prisidėt ir Lietuva. Tai rodo, kad jūra kol kas liks užblokuota“, – aiškina Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas.
Pasak asociacijos vadovo, jei javai plūstels staiga, gali neprognozuojamai kristi kaina. Pasekmes jaučiame jau dabar – itin dideli ir staigūs kainų svyravimai, nes užtvankoje vandens lygis ir slėgis kyla. Jei prieš keletą mėnesių kviečiai kainavo virš 400 eurų už toną, dabar apie 350.
„Lenkijos ūkininkai sako, kad nenori, jog grūdai į Klaipėdą būtų vežami per jų šalies teritoriją ir rinktųsi Baltarusiją, tačiau šis kelias neperspektyvus. Lenkai baiminasi, kad taip į jų šalį pateks kur kas pigesnių javų“, – dėlioja J. Olekas ir siūlo greičiau tvarkyti „Rail Baltica“. Kita priežastis, trukdanti gabenti krovinius į Klaipėdos uostą – skirtingas sąstatų ilgis. Lenkijoje jis 600 metrų, pas mus kilometras.
Visgi kroviniai juda. Lietuviams jau pavyko atvežti septynis sąstatus su ukrainietiškais javais.
J. Olekas sako, kad kol kas Lietuvos ūkininkai, skirtingai nuo kaimynų, nenuogąstauja, kad ukrainietiški javai gali sugriauti rinką. Kalbant apie logistiką, tai Klaipėdos uosto pajėgumų pakaktų viskam, pavyzdžiui, javų reeksportui pritaikyti tuščią birių krovinių terminalą.
Europarlamentaras įvardina ir nuo ko priklausys javų iš Ukrainos kelias – nuo didžiųjų pasaulio transporto kompanijų, kurios, ne vyriausybės, pasirinks kaip ir kur krauti į Afriką plaukiančius laivus. Galbūt pavyks išspręsti ir vežimą iš Juodosios jūros uostų, arba Dunojumi į Rumuniją.
„Ukrainoje maisto netrūksta. Jei nepavyks išvežti derliaus, tai grūdus racionaliausia bus naudoti kurui. Maisto gali trūkti vargingose pasaulio valstybėse“, – aiškina J. Olekas.
