„Žemės ūkis nėra savitikslis. Tai – verslas, auginantis maistą ir maitinantis augančią žmonių populiaciją, tačiau didėja spaudimas žemės ūkiui ir susirūpinimas jo poveikiu gamtai. Europos žaliasis kursas numato iki 2030 m. perpus sumažinti augalų apsaugos produktų naudojimą, penktadaliu – trąšų, ketvirtadaliu padidinti ekologinio ūkininkavimo plotus ir 10 proc. sumažinti ūkininkavimo plotus apskritai. Šie sprendimai siekia mažinti žemės ūkio poveikį gamtai, tačiau mažina ir žemės ūkio našumą, taigi jei nebus postūmio inovacijoms, draudimai tvarumo žemės ūkyje nepridės“, – pranešime spaudai sako Zita Varanavičienė, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė.
Pasak jos, tvarus arba darnus ūkininkavimas visų pirma yra atsakingai naudojantis išteklius ir gimsta pasiekus socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių faktorių harmoniją. Ūkininkavimas yra ekonominė veikla, todėl jai būtinas ekonominis pelnas, nekenkiant aplinkai bei visuomenei. Tvarus ūkis efektyviai naudoja išteklius, užaugina maistą prieinama kaina, kuria ir išsaugo darbo vietas, rūpinasi buveinių išsaugojimu bei pasėlių sveikata ir apsauga.
„Tvariame žemės ūkyje turime efektyviai išnaudoti dirbamos žemę plotą, saugoti augalus nuo ligų ir kenkėjų, taikyti pažangias tiksliąsias technologijas tam, kad veikliosios medžiagos patektų tik ten, kur reikia ir tiek, kiek reikia. Taip, nedidindami dirbamos žemės ploto galime užauginti gausų ir sveiką derlių, kuris bus konkurencingas bei parduodamas už visuomenei prieinamą kainą. Žaliojo kurso tikslai kilnūs, tačiau siekti jų reiktų apgalvotai ir labiau atsižvelgiant į Lietuvos situaciją“, – sako Z. Varanavičienė.
Ji siūlo ūkius skirstyti į tvarius, tvaresnius ir tvariausius, kadangi skirstymas į tradicinius ir ekologinius – apima pernelyg mažai kriterijų. Pastarieji mažiau efektyviai išnaudoja žemės plotą, gauna mažesnį derlių, užaugina ženkliai brangesnę produkciją ir, kaip rodo Velse, Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai, ekologiškai ūkininkaujant į aplinką išmetama daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, skaičiuojant produkcijos kilogramui. Taip pat, fiksuojama atvejų, kuomet ekologiniai ūkiai nesilaikydami jiems taikomų reikalavimų žymi savo produkciją, kaip ekologišką.
Šių metų Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ataskaitoje pateikiami duomenys rodo, kad kas penktas maisto produktas pažymėtas kaip ekologiškas turėjo pesticidų ar kitokių likučių, o 1,5 proc. ėminių net viršijo leistinas likučių normas.
Tvarūs Lietuvos ūkiai diegia inovacijas
„Gamtoje stebuklų nebūna, kenkėjai ir ligos puola visus augalus vienodai. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio asociacijos (FAO) duomenimis, kasmet netenkame didelės dalies derliaus, todėl siekdami tvarumo tikslų, visų pirma turime apsaugoti derlių, nes švaistymas – vienas didžiausių tvarumo priešų“, – sako Z. Varanavičienė.
Pasak jos, Lietuvos ūkiuose pažangūs ūkininkai jau ne pirmus metus naudoja pažangius traktorius, kurie išberia trąšas pagal azoto sensorių ar palydovų duomenis. Taip pat, nuolat atliekami dirvožemio tyrimai, iš stebėjimo stočių gaunama tiksli informacija apie kenkėjų ar ligų protrūkius – visa tai leidžia tausoti ne tik brangias medžiagas, bet ir aplinką.
„Lietuvoje registruodami leistinus naudoti augalų apsaugos produktus vadovaujamės griežčiausiais, Šiaurės Europos šalims taikomais reikalavimais, remiamės kokybiškais ir tiksliais duomenimis iš Skandinavijos ir Baltijos šalių, todėl galime džiaugtis vienu saugiausiu maistu ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Šių metų EFSA ataskaitos duomenys rodo, kad Lietuvoje net 97,9 proc. ėminių neviršijo leistinų likučių normų“, – sako Z. Varanavičienė.
Pasak jos, neapdairiai Lietuvoje įvesti žaliojo kurso reikalavimai gali turėti priešingų padarinių tvarumo žemės ūkyje siekiui, o mažinant poveikį gamtai – būtina tai daryti įvertinus ekonomines ir socialines pasekmes, pasitelkus mokslą ir pažangias technologijas.
