Tačiau po svarstymų ir diskusijų bei pasisakymų Kęstutis Mažeika, vienas iš interpeliacijos iniciatorių, paprašė pertraukos iki kito posėdžio, nes vienas iš jos autorių pasijuto blogai. Pirmininkaujantis tai įvardino kaip šiurkštų Seimo statuto pažeidimą, tačiau Seimo nariai paprieštaravo ir balsavo. Nuspręsta padaryti pertrauką iki kito posėdžio.

Pačios interpeliacijos metu K. Navickas perskaitė parengtus atsakymus į interpeliacijos rengėjų klausimus. Į pasiūlymą „padėti popierius ir būti kaip ministru", atsakė, kad turi pusvalandį ir elgsis taip, kaip mano reikalinga. Nors iš salės skambėjo priekaištai, tačiau ministras toliau ramiai perskaitė atsakymus.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pareiškė, kad Lietuvos žemės ūkio strategija yra teisinga ir ambicinga, o jis turėtų tęsti pradėtus darbus. Taip jis rašo atsakymuose į opozicijos inicijuotos interpeliacijos klausimus.

Seimo narys Giedrius Surplys, buvęs žemės ūkio ministras, sakė, kad mato, jog ūkininkai beldžiasi į Žemės ūkio ministerijos duris ir klausimas kodėl patariamoji kolegija, skirta bendrauti su ūkininkais, tik praėjus daugiau kaip metams nuo kadencijos pradžios. Galbūt, jei interpeliacija nepavyktų, ministras galėtų bent kartą per mėnesį susitikti su ūkininkais.

K. Navickas atsakė, kad tokie susitikimai ir vyksta kartą per mėnesį. Asociacijos į susitikimus deleguoja savo atstovus.

Kęstutis Mažeika, interpeliacijos iniciatorius, klausė, kokie santykiai su buvusia darboviete ir prašė patvirtinti ar paneigti, ar Baltijos aplinkos forumas nėra pusės milijono projekto vertės dalyviai ir subrangovai.

K. Navickas atsakė, kad šis klausimas yra interpeliacijos klausimuose, tai Strateginio plano rengime Baltijos aplinkos forumas nedalyvavo. Jie dalyvavo kitame projekte, kuriame pirkimas įvyko prieš ministrui pradedant eiti pareigas.

Virgilijus Jukna sakė, kad nesutinka su ministru, jog į mažėjantį karvių skaičių nereikia kreipti dėmesio ir kad jį padengs didėjantis produktyvumas. Klausė, kokių priemonių ėmėsi, kad nemažėtų melžiamų karvių ir pieno ūkiai nesitrauktų iš gamybos.

K. Navickas sakė, kad suskaidė investicijų į žemės ūkio valdas krepšelį, o paraiškų daugiau nei buvo skirta lėšų, tai reiškia, kad pieno ūkiai nori modernizuotis. Be to, didesnė susietoji parama už karves. Efektyviausia parama modernizavimui. Bus padidinta ir paramos suma nuo 300 tūkst. iki 600 tūkst. eurų.

Interpeliacijos iniciatoriai K. Navicko tiesiogiai paklausė: ar jis sutinkąs, kad dėl žemės ūkyje susikaupusių ir gilėjančių problemų geriausias sprendimas būtų jo atsistatydinimas, tačiau politikas tam nepritarė.

Artūras Skardžius sakė žemės ūkis išgyvena energetinę krizę, o ministras užsiima „žaliuoju smegenų plovimu". Ar taip galima elgtis, gal būtų galima pasigailėti žemės ūkio ir atsisakyti žaliojo kurso?

K. Navickas sakė, kad žaliasis kursas ne ministro prerogatyva. Tai privalomi reikalavimai, atėję iš ES, nors kompromisų rasta daug. Sunkiai, tačiau randami sprendimai, kaip tai įgyvendinti.

Valius Ąžuolas klausė, kokių veiksmų ministras ėmėsi, kad žemės ūkis būtų pripažintas strategine šaka. Kitas klausimas, kodėl iš RRF fondo žemės ūkiui teko tik 16 mln. eurų.

K. Navickas sakė, kad tai, jog žemės ūkis netapo strategine šaka tai buvo Seimo sprendimas. Be to, žemės ūkis gavo išskirtinę 140 mln. eurų paramą kaip nukentėjęs nuo pandemijos.

Petras Gražulis sakė, kad dabar madinga kovoti su klimato atšilimu, tačiau kodėl Lietuva taip persistengė, kad neateina vasara. Kodėl ministras perlenkė lazdą ir jis pats būtų už tai, kad pas mus būtų šiltesnis klimatas ir būtų galima imti du derlius. Su žaliuoju kursu persistengta. Tuo pačiu politikas sakė, kad ministras nekaltas, o reikia eiti su šakėmis ir versti visą Vyriausybę.

Valius Ąžuolas sakė, kad geriausia išeitis būtų jei ministras pats atsistatydintų, nes ir gaila, kad K. Navickas nieko nepadarė, jog žemės ūkis būtų pripažintas strateginiu. Žemės ūkio ministras turėtų ginti žemdirbius, o ne vadinti juos teršėjais. Reikia nustoti meluoti, nes mokslas pasakė, kad žemės ūkis sunaudoja daugiau CO2 nei išskiria.

K. Navickas sakė, kad trumpalaikiai klimato pokyčiai nesusiję su ilgalaikiais klimato pokyčiais.

Remigijus Žemaitaitis diskusijose sakė, kad frazė „žaliasis kursas" paminėtas 57 kartus. Ar tai žemės ūkio, ar tai aplinkos ministro kalba? Keista ir tai, kad K. Navickas klausimus įvardino kaip atsiduodančius naftalinu. Keista ir tai, kad nuo pernai Žemės ūkio ministerija Aplinkos ministerijai atiduoda vieną funkciją po kitos ir ministerijai realiai nelieka funkcijų. Pavyzdžiui, kiek bus išleista tam, kad būtų suskaičiuota, kiek karvės išskiria dujų. Kodėl niekas nekomentuoja, kad Lenkija toliau planuoja elektrinėse kūrenti anglis, kaip ir britai.

Pasibaigus diskusijai, Arvydas Nekrošius, Vidmantas Kanopa, Andrius Palionis, Kęstutis Mažeika, Vaida Giraitytė. AIstė Gedvilienė, Andrius Vyšniauskas, Eugenijus Gentvilas, Vytautas Raskevičius įtraukti į Interpeliacijos komisiją.

Atsakymus į klausimus, kuriuos Seime perskaitė K. Navickas, kiek anksčiau paskelbė BNS.

„Lietuvos žemės ūkis yra teisingame ir ambicingame permainų kelyje, turėčiau tęsti pradėtus darbus, kurie yra aktualūs visai ūkininkų bendruomenei bei visuomenei“, – atsakymuose teigia K. Navickas.

„Be to, šiuo metu vyksta vieno reikšmingiausių žemės ūkio dokumentų – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano rengimo ir derinimo procesas“, – pridūrė ministras.

Interpeliaciją K. Navickui inicijavo opozicinė Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, surinkusi 56 parlamentarų parašus, nepasitikėjimą ministru pareiškė ir „valstiečiai“, socialdemokratai, „darbiečiai“, Lietuvos regionų bei demokratų frakcijų atstovai.

Nepasitikėjimas ministru išreikštas besikaupiančias ir nesprendžiamas problemas „iš esmės visose žemės ūkio ministro atsakomybės srityse, taip pat galimus besitęsiančius nuo praeitos kadencijos“. Nurodomi ir K. Navicko viešųjų ir privačių interesų painiojimo atvejai.

Iniciatoriai ministrui pateikė 38 klausimus.

Priekaištai dėl žemės ūkio strategijos ir finansų pelkėms

Vienas iš esminių klausimų – 219 Europos Komisijos (EK) pastabų sulaukęs ir visa apimtimi grąžintas taisyti Lietuvos bendrosios žemės ūkio politikos strateginis planas. Ministras sako, jog tai bene mažiausiai pastabų gavęs dokumentas.

„Lietuva yra viena mažiausiai EK pastabų dėl plano gavusių šalių. Mažiau gavo tik Liuksemburgas (185), Prancūzija (187) ir Airija (217). Tai parodo ne tik ministerijos gerai organizuotą plano rengimo procesą, bet ir aukštą kokybę“, – teigiama K. Navicko atsakyme.

Ministras nesutinka su interpeliacijos autorių teigimu, kad strateginio plano rengimo konsultacijoms skirti 374 tūkst. eurų buvo iššvaistyti.

„Ministerija nesutinka su teiginiu, kad lėšos ekspertams, tarp jų ir tarptautiniams, yra švaistomos“, – teigia K. Navickas.

Į klausimą, kodėl prašydama ekonomikos gaivinimo plano lėšų žemės ūkiui Lietuva iškirtinai nori finansavimo pelkių atkūrimui, K. Navickas atsakė, kad gavus 139 mln. eurų siekiama žaliosios transformacijos, be to, Lietuva ne vienintelė tam prašo didelių sumų iš ES fondų.

„Lietuva, finansuodama šlapynių atkūrimą organiniuose dirvožemiuose, nėra išskirtinė. Airija tam skyrė 108 mln., Danija numatė apie 89 mln. eurų“, – teigiama ministro atsakyme.

Interpeliacijos autoriai taip pat teiraujasi, kas ministrą sieja su Pelkių asociacija, kodėl ji įkurta K. Navicko kadencijos pradžioje, ar jis turi ryšių su šia organizacija, kas jį sieja su Baltijos aplinkos forumo vadovu Žymantu Morkvėnu. Ministras atsakė, kad ši organizacija neįregistruota, o su Ž. Morkvėnu ryšių neturi.

„Interpeliacijos klausimų pateikimo metu Pelkių asociacija nebuvo registruota Juridinių asmenų registre. Su Žymantu Morkvėnu ministro civiliniai ar ekonominiai santykiai nesieja“, – teigia K. Navickas.

Baiminasi reorganizacijos pasekmių

ŽŪM iniciatyva siekiama sujungti ministerijai pavaldžius Žemės ūkio ir kaimo verslo centrą, GIS-centrą ir Valstybės žemės fondą. Interpeliacijos iniciatorių manymu, tai palies daugiau nei 500 valstybinių įmonių darbuotojų, dalis jų neteks darbo, abejojama, ar tinkamai atlikta tokio sprendimo kaštų ir sąnaudų analizė.

K. Navicko teigimu, tokį sujungimo modelį pateikė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, pagal šį planą per metus būtų sutaupoma apie 770 tūkst. eurų, o darbuotojai galės išsaugoti darbo vietas.

„Būtų galima atsisakyti apie 30 bendrąsias funkcijas atliekančių pareigybių. Visiems darbuotojams turės būti pasiūlyta tęsti darbą po reorganizavimo veiksiančioje naujoje valstybės įmonėje tokiomis pat sąlygomis. Nuo darbuotojų sprendimų ir priklausys, ar jie bus perkeliami dirbti, ar su jais nutraukiamos darbo sutartys“, – teigia ministras.

Jam taip pat priekaištaujama dėl ministerijos politikos Lietuvos pienininkystės ir kiaulininkystės ūkių atžvilgiu – čia padėtis prastėja, esą kyla grėsmė dėl kokybiško maisto tiekimo šalies gyventojams.

Vertindamas pagalbą atskiroms žemės ūkio šakoms K. Navickas akcentavo finansinę valstybės ir ES paramą ūkiams, o į klausimą apie sudėtingą situaciją trąšų rinkoje atsakė, kad ji nėra tokia bloga.

„Ministerija metų pradžioje atliko trąšomis prekiaujančių įmonių apklausą. Dar prieš prasidedant Baltarusijos trąšų embargui ir Rusijos karo veiksmams Ukrainoje 70 proc. sezoninio trąšų poreikio Lietuvos žemės ūkyje jau buvo patenkinta. Ministerija taip pat konsultavosi su šalies trąšų gamybos ir prekybos įmonėmis dėl trąšų prieinamumo rinkoje. Nors dėl pabrangusių energinių išteklių ir situacijos pasaulinėje rinkoje trąšų kainos išaugo, jų įsigyti problemos nėra“, – rašoma atsakyme.

Iniciatoriai interpeliaciją ministrui Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen įteikė gegužės 19-ąją, K. Navickas atsakymams raštu pateikti turėjo dvi savaites.

Tai yra jau antroji interpeliacija, inicijuojama šios Vyriausybės nariui. Praėjusių metų pabaigoje dėl Lietuvos pasirinktos Covid-19 pandemijos valdymo strategijos jos sulaukė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, tačiau šis bandymas žlugo.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją