Su ministru kalbamės kokios mūsų žemės ūkio perspektyvos, ką gali atnešti ukrainietiškų javų reeksportas, kokios ten derliaus kainos ir kokia tikimybė keisti Strateginį planą.
„Prognozuojamas geras vidutinis derlius – maždaug 6 mln. t grūdų. Geriausias, kokį esame kūlę, tai 6,5 mln. t. Grūdų kainos, po to kai eksportą sustabdė Indija, šoktelėjo virš 400 eurų už toną, tačiau azotinės trąšos laikosi apie 800 eurų“, – prognozuoja K. Navickas.
Pasak ministro, jei gamta nepateiks siurprizų, augalininkystės ūkių pajamos, lyginant su pernai metais, augs 50 proc. Žemdirbiai pripažįsta, kad metai jiems bus pelningi. Neramina tik azotinių trąšų trūkumas. Viliamasi, kad dujų tiekimas ne iš Rusijos bus pakankamas jų gamybai.
Tačiau gyvulininkystės ūkiai dėl brangusios elektros ir pašarų patiria iššūkių. Paukščių ir kiaulių augintojams dalinama parama ir viliamasi, kad Danijai bei Ispanijai sumažinus kiaulių auginimą, o vartojimui nekrintant supirkimo kainos bus tokios, kad bent dengs auginimo savikainą.
„Spėčiau, kad Rusija, kaip viena iš didžiausių kviečių augintojų, sąmoningai pristabdys grūdų eksportą ir taip kels jų kainą“, – dėsto ministras.
K. Navickas sako, kad nors ūkininkai siūlo keisti Strateginį planą, tai nelabai realu.
„Lietuvos strateginis planas ES reglamentų atspindys ir gali kisti tik tiek, kiek kinta bendroji ES žemės ūkio politika. Briuselio valios keisti šią strategiją nėra. Turime koncentruotis į tai, ką turime. Mūsų atveju Europos Komisijos pastabos mums dėl šio plano yra dėl per mažų aplinkosauginių ambicijų. Mes esame antri pagal mažiausiai pastabų gavusias šalis. Mažiau už mus gavo tik airiai“, – aiškina K. Navickas ir sako, kad nėra taip blogai, kaip mėgina pateikti kai kurie žemdirbių lyderiai.
Lietuva neplanuoja mėginti keisti Strateginį planą. Techniškai jei nepateiktume atsakymo į pastabas ar jo galutinės versijos, tai 2023 m. Lietuva negautų dalies ES paramos. Dabar vyksta intensyvios konsultacijos su EK ir tikimasi, kad rugsėjį turėsime patvirtintą planą.
Kalbant apie grūdus iš Ukrainos ministras sako, jog grūdus vežti iš ten į Klaipėdos uostą ne tiek brangu, kiek sudėtinga logistiškai.
„Palyginimui, Ukrainoje kviečiai 200-220 eurų už toną, o Klaipėdos uoste 420 eurų. 200 eurų tai rizikos ir pervežimo kaina. Pašariniams grūdams atsivežti galimybės yra. Koridorių per Lenkiją jau išbandėme. Ukraina turi išvežti 20 mln. t grūdų iki naujo derliaus, o kol kas išgabeno tik 1,5 mln. t. Mūsų uosto galimybės apie 5 mln. t“, – skaičius vardina K. Navickas ir sako, kad tuo jau užsiima ir Europos Komisija.
Šie javai būtinai turi iškeliauti iš Ukrainos, nes jų tiesiog trūksta kitose šalyse. Be to, iki naujo derliaus būtinai reikia atlaisvinti elevatorius. Iki pirmo kūlimo liko mažiau nei du mėnesiai.
Primename, kad Rusijai užblokavus Ukrainos uostus iš šalies nepavyksta išvežti ten saugomų atsargų. Tai gali sukelti badą Afrikoje, nes tarptautinėje prekyboje didžiausios javų tiekėjos Rusija ir Ukraina.
Mėginant išvežti derlių kaip šio proceso dalyvė minima ir Lietuva.
Virginijus Sinkevičius, Europos Komisijos narys, LNK žinioms papasakojo, kaip dėliojamas dešimčių milijonų tonų ukrainietiškų javų išvežimas iš karo draskomos šalies.
V. Sinkevičius sako, kad Ukrainos saugyklose yra 40 milijonų tonų grūdų, o 90 proc. jų buvo pervežama per uostus, kuriuos dabar blokuoja Rusijos agresoriai. Alternatyvūs keliai traukiniais ir automobiliais iki uostų.
„Ukrainos grūdai per Lenkiją europine geležinkelio vėže galėtų keliauti iki Kauno, ten juos perkrautų ir vežtų į Klaipėdą, Javų paklausa didelė, nes Afrika priklauso nuo Ukrainos derliaus“, – aiškina V. Sinkevičius.
V. Sinkevičius sako, kad jau yra duomenų, kad Rusija vagia Ukrainos grūdus ir juos veža į Siriją.
Lietuvos geležinkeliai jau išbandė vežti šį derlių per Lenkiją. Tačiau didžiausia problema, kad Lenkijoje vėžė kita nei Lietuvoje ir Ukrainoje ir vežant į Lietuvą atsiranda dar vienas perkrovimas Kaune, kur baigiasi Europinė vėžė.
„Siūlymas gabenti grūdus per Baltarusiją keistas ir nepriimtinas“, – apie trumpesnį kelią kritiškai atsiliepia V. Sinkevičius ir nesiima spėti, kiek mes galėtume perkrauti javų, nes kol kas trūksta vagonų. EK kreipsis į visas šalis ir mėgins surinkti visus laisvus grūdovežius ir nukreipti į Ukrainą. Kitas dalykas tai žalieji koridoriai, kad būtų supaprastintos muitinės ir kitos procedūros. Trečias aspektas perkrovimas – tai turi tapti prioritetine sritini ir šiems kroviniams nereikėtų laukti eilėse.
Kiek tai sumažintų atleidimų bangą Lietuvos geležinkeliuose ir uoste kol kas sunku pasakyti. Kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, šie maršrutai svarbūs gilinant Ukrainos integraciją į ES.
V. Sinkevičius sako, kad papildomo finansavimo šiam keliui nereikės, tai normalus verslas. Svarbiau procedūrų supaprastinimas ir prioritetų nustatymas. Kitas tikslas – išvengti maisto trūkumo Afrikoje, kurios priklauso nuo ukrainietiško derliaus.