Jau ir taip didelės kainos, kurias išaugino Rusijos invazija į vieną didžiausių pasaulio kviečių eksportuotojų Ukrainą, Europos biržos prekybos sesijos pradžioje šoktelėjo iki 435 eurų už toną.

Antra pagal dydį pasaulio kviečių gamintoja Indija apie šių grūdų eksporto draudimą paskelbė šeštadienį. Pasak Naujojo Delio, dėl tokių aspektų, kaip mažesnės gamybos apimtys ir pasaulyje gerokai padidėjusios kainos, šalis ėmė nerimauti dėl savo pačios gyventojų aprūpinimo maistu.

Indija pranešė, kad įvykdys visus iki gegužės 13 d. sudarytus kviečių eksporto susitarimus, tačiau nurodė, jog vėlesnėms siuntoms bus reikalingas vyriausybės pritarimas.

Šį šalies sprendimą griežtai sukritikavo Didžiojo septyneto (G7) grupės šalys. Jos teigė, kad tokios priemonės tik dar labiau pablogins didėjančių pagrindinių prekių kainų krizę.

Kieka anksčiau šiandien buvo paskelbta amerikiečių studija, kas laukia grūdų rinkos.

Pasak ekspertų, situacija tampa sunkiai nuspėjama, tačiau prie pokyčių bus priversti greitai prisitaikyti tiek ūkininkai, tiek gyvulininkystės, paukštininkystės ūkiai.

Gresia kukurūzų deficitas

Kaip skelbiama naujausioje JAV žemės ūkio departamento (USDA) ataskaitoje, Rusijos karo veiksmai Ukrainoje iš pasaulio „atims“ apie 23 mln. tonų kukurūzų – tiek, prognozuojama, sumažės būsimas jų derlius Ukrainoje. Skaičiuojama, kad šios kultūros eksportas iš karo siaubiamos šalies sumažės 14 mln. tonų ir sieks tik 9 mln. tonų, rašomas pranešime.

„Kol kas į šias prognozes pasaulio rinkos audringai nesureagavo, ir kukurūzų kainų augimas buvo santūrus. Tačiau akivaizdu, kad toks ženklus kukurūzų pasiūlos sumažėjimas bent jau kuriam laikui sukels jų deficitą rinkoje, kuriai teks keisti šios kultūros auginimo įpročius ir vartojimą. Kukurūzai naudojami maistui, etanolio gamybai, o didžioji jų dalis naudojama pašarams, todėl ūkininkams gali tekti ieškoti, kuo juos pakeisti“, – sako Svajūnas Banelis, AB „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovas.

Kviečių balansas pasiekė pastarųjų 6 m. žemumas

USDA savo ataskaitoje ženkliai – net 12,7 mln. t – sumažino būsimo kviečių derliaus prognozę. Tai gerokai daugiau nei tikėjosi rinkos (-5 mln. t). Ukrainos derlius sumažintas perpus iki 21,5 mln t. – tai žemiausias lygis nuo 2012 m. Į šią prognozę tarptautinė grūdų supirkimo Euronext MATIF birža sureagavo 11 Eur už toną ūgtelėjusia kviečių supirkimo kaina.

„Kviečių balansas pasiekė 6 pastarųjų metų žemumas, ir tai – tik pradžia. Kaip toliau klostysis situacija, priklausys ir nuo karo Ukrainoje situacijos, ir nuo orų, kurie lems kviečių derlių“, – pažymi S.Banelis. „Lietuvoje kol kas pasėlių situacija pusėtina, tačiau daugelyje rajonų jau trūksta drėgmės, o vėsus užsitęsęs pavasaris atitolina augalų vegetaciją, todėl šiemet derlių, ko gero, nuimsime vėliau – apie liepos antrąją pusę“, – prognozuoja S.Banelis.

Aukštos ir vis kylančios grūdų kainos turės neigiamos įtakos maisto gamybos grandinei: tiek pienininkystei, tiek gyvulininkystei ar paukštininkystei.

Sojos derliaus prognozės kelia optimizmą

Tuo metu kai grūdinių kultūrų rinkose tvyro nežinomybė ir suirutė, sojų derliaus prognozės, eksportas ir vartojimas auga. Sojos – svarbi žaliava pašarų gamybai. Spėjama, kad Brazilijoje jų derlius bus rekordinis – net 24 mln. tonų didesnis ir sieks 149 mln. tonų.

Didinamos ir kitų didžiųjų sojų augintojų – Argentinos, Paragvajaus, JAV – derliaus prognozės. Tikimasi, kad jų išaugintas geresnis derlius padės išlaikyti stabilumą rinkoje, nepaisant to, kad Ukraina dėl karo praras sojų derliaus potencialą, kurio prognozės sumažintos 1,5 mln. t iki 2,3 mln. tonų.