K. Navickas spaudos konferencijos pradžioje pabrėžė, kad susitikimo su premjere turinio negali plačiai komentuoti. Tačiau svarbu tai, kad dabar „atvertas derybų“ langas su ES dėl Strateginio plano sąlygų ir ieškomas kompromisas. Tačiau bazinės nuostatos, tokios, kaip pievų priežiūra, lieka.
„Tai svarbus vizitas Lietuvoje. Ryte susitikau su Prezidentu Gitanu Nausėda, vėliau su premjere. Buvo dvi svarbiausios diskusijos temos. Tai Rusijos agresijos prieš Ukrainą pasekmės ir kokios gali būti grėsmės Europai apsirūpinant maistu. Ypatingai jūsų regione, kuris labiau susiduria su karo įtaka. Nutraukiami prekybos santykiai su Rusija.
Kita svarbi diskusija tai pokalbiai apie bendrąją žemės ūkio politiką ir Lietuvos parengtą strateginį planą. Parašėme pastabas dėl Strateginio plano, K. Navickas į jas atsakė. Diskutuosime ir šį dokumentą planuojame priimti iki birželio pabaigos. Tai svarbus dokumentas visai sektoriau ateičiai, nes pagal jį bus skirstoma didžiulė pinigų suma. Lietuvai numatyti 5,6 mlrd. eurų septyneriems metams. Svarbu, kad jie būtų panaudotos kuo racionaliau“, – aiškino komisaras ir sakė, kad svarbu, jog atsiranda naujos sąvokos, tokios kaip ekoschemos.
Komisaras planuoja susitikimus su Lietuvoje viešinčiu Ukrainos žemės ūkio ministru ir ūkininkais.
J. Wojciechowskis sakė, kad kalbant apie apsirūpinimą maistu ES trumpoje perspektyvoje problemų nematoma, nes čia pagaminama daugiau nei suvartojama. ES didžiausias maisto eksportuotojas pasaulyje. Pernai tai buvo 184 mlrd. eurų, o importas 122 mlrd. eurų. Tačiau kai kuriuos sektorius tai paveiks. Ukraina virš 50 proc. pašarinių javų, ypatingai kukurūzų, įvežama iš ten.
Pasak komisaro, didesnė bėda eksporto iš Ukrainos sutrikdymas į Šiaurės Afriką ir kitus regionus. Nuogąstaujama, kad tai sukels įtampas šiuos regionuose. Juodosios jūros uostai sunaikinti arba blokuojami. Turime atidaryti alternatyvius eksporto koridorius per Lenkiją ir Baltijos šalis. Kalbant apie pačią Lietuvą, čia nėra rizikos dėl maisto trūkumo. Tačiau ateityje reikės stiprinti žemės ūkio gamybos grandines. Pavyzdžiui, mažiau priklausyti nuo trąšų importo, naudoti daugiau tiksliosios žemdirbystės.
Kalbant apie paramą, ES priėmė paramos paketą nukentėjusiems ūkininkams. Tai palies kiaulienos sektorių ir skirti lėšų iš nacionalinio biudžeto. Didžiausia parama gali siekti 35 tūkst. eurų vienam ūkiui.
Dar vienas svarbus įrankis tai pūdymų ar neproduktyvių žemės plotų panaudojimas, nors anksčiau buvo siekiama šiuos plotus patraukti iš žemės ūkio gamybos. Dabar ūkininkai į ten galės įtraukti 4 mln. ha.
Pasak K. Navicko, jau renkamos paraiškos dėl paramos kiaulienos, paukštienos ir kiaušinių gamybos sektorių. Kalbant apie padidėjusias energetikos, trąšų kainas, Vyriausybės valdymo plane numatyta didinti pajamas mažiausias pajamas gaunantiems asmenims.
Kalbėdamas apie infliacijos mažinimą, komisaras sakė, kad, pavyzdžiui, atstumas nuo ūkio iki vartotojo vidutiniškai 180 km. Todėl vienas iš kelių remti vietinius ūkius, prekybą vietoje pagamintais produktais. Jei atstumas būtų mažesnis, ūkininkai gautų daugiau pajamų, o vartotojai mokėtų mažiau.
„Manės, kaip komisaro, daug kartų klausė dėl žaliojo kurso tikslų. Yra daug priemonių, kurios didina produktyvumą. Pavyzdžiui, tikslus ūkininkavimas, gyvūnų gerovės reikalavimai. Tai ne tik moraliniai dalykai, bet ir būdas pasiekti aukštesnių tikslų“, – sakė komisaras.
