Logistikos ekspertai skaičiuoja, kad dabar per Lietuvą galėtų būti išvežta tik apie 1 mln. tonų ukrainiečių grūdų, nes šalies logistikos grandinė, pirmiausia geležinkeliai, nepasirengę pervežti didelio jų kiekio. Vis dėlto bent jau Klaipėdos uostas galėtų grūdų krovą padidinti nuo 5 mln. iki 8-9 mln. tonų.

Žemės ūkio ministras sako, kad iš Ukrainos reikėtų išvežti apie 20 mln. tonų grūdų, o maršrutas yra perspektyvus, nes ukrainiečiams pagalbos gali prireikti ir ateityje.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, kad Lietuva pasirengusi padėti išvežti iš Ukrainos dar neparduotą pernykštį grūdų derlių. Pasak jo, grūdai būtų vežami per Lenkiją ir Lietuvą iki Klaipėdos uosto, įmonėms jau pateikti pasiūlymai, o bandomasis važiavimas turėtų įvykti artimiausiu metu.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį taip pat sakė, kad Klaipėdos uostas gali būti panaudotas padedant Ukrainai eksportuoti grūdus.

Vis dėlto valdžios atstovai pripažįsta, kad gali kilti logistikos problemų – svarbiausias iššūkis yra skirtingos geležinkelių vėžės – Ukrainoje ir Lietuvoje tebenaudojama rusiška, o Lenkijoje – europietiška.

Ukrainietiški grūdai šalyje įstrigo, kai Rusijos pradėtas karas sutrukdė juos išgabenti laivais įprastais maršrutais – per šalies uostus Juodojoje jūroje ir Dunojaus upe per Rumuniją. Ukraina paprašė Europos Sąjungos šalių pagalbos išvežant grūdines kultūras plačiau atveriant logistinius kanalus ir ribojant patikras.

Daug iššūkių dėl geležinkelio

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika sveikina Vyriausybės planus, tačiau sako, jog grūdų vežimas iš Ukrainos aplenkiant Baltarusiją būtų sudėtingas logistikos sprendimas.

„Mano manymu, ši logistikos grandinė nėra paprasta, reikia keisti geležinkelio vėžę (riedmenis – BNS), o tai nėra paprastas sprendimas, bet jeigu tai sudarys sąlygas pritraukti naujus krovinių srautus į Klaipėdos uostą, tai sveikintinas žingsnis“, – BNS sakė V. Šileika.

Lietuvos logistikos asociacijos prezidentas Antanas Šimelis mano, kad maršrutas per Lenkiją būtų įmanomas, nors galutinį sprendimą turėtų nulemti kaštų ir naudos analizė.

„Didesnius kiekius gabenti geležinkeliais yra racionalus sprendimas, reikia vertinti, kiek tai įmanoma techniškai, koks pralaidumas, ypač per Lenkiją. Tai nėra labai populiarus ir nusistovėjęs maršrutas, jeigu kas nors naudojosi, tai tik bandydami, man tokie atvejai nežinomi. Visur, kur yra keliai, pervežimai ir perkrovimai įmanomi, viskas atsiremia į ekonominius skaičiavimus, sprendimai, matyt, bus priimti įvertinus kaštų ir naudos analizę“, – BNS sakė A. Šimelis.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) ryšių su visuomene vadovė Laura Gabrilavičiūtė sako, jog bendrovė planuoja dalyvauti vežant grūdus iš Ukrainos į Klaipėdą.

„LTG Cargo“ planuoja dirbti išvežant iš Ukrainos grūdus per Lenkiją į Klaipėdos uostą – šiuo metu yra vertinamos tokių vežimų galimybės ir bendraujama su klientais“, – BNS sakė L. Gabrilavičiūtė.

Karolis Šimas

„Lietuvos geležinkeliai“ – silpniausia grandis

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas sako, kad galimybės padėti Ukrainai prasilenkia su geromis politikų intencijomis, nes šalies logistikos sistema neparengta didesniems grūdų kiekiams pervežti.

„Vertinant dabartinę Klaipėdos uosto ir šalies geležinkelių situaciją Lietuva galėtų padėti Ukrainai eksportuoti tik iki milijono tonų grūdų per metus. Ir tai galėtume padaryt, tik jei įvyktų stebuklas, nes šalies logistikos sistemai reikalingi ne tik pokyčiai, bet ir nemažos investicijos srautų pertvarkymui“, – BNS sakė K. Šimas.

V. Šileika sutinka, kad uosto pajėgumai yra apie milijonas tonų per metus, o silpniausia logistikos grandimi vadina geležinkelius.

„Realus skaičius yra apie milijonas tonų. Yra gana daug iššūkių atvežant grūdus iki Klaipėdos uosto, o geležinkelio sudedamoji dalis šioje grandinėje yra silpniausia“, – sakė V. Šileika.

K. Šimo teigimu, LTG negali transportuoti daugiau grūdų dėl specialių vagonų trūkumo – rusiškai geležinkelio vėžei tinkami vagonai gaminami tik Rusijoje ar Baltarusijoje. Jo teigimu, tokių vagonų neužtenka net Lietuvos eksportuotojams – jiems reikėtų bent trečdaliu daugiau.

„Net jei ir per Lietuvą nevažiuos grūdai iš Ukrainos, jau dabar lietuviškam grūdų kroviniui reikia daugiau logistinių resursų, trūksta vagonų. Šiandien, neturėdami išvystytos europinės vėžės ar galimybių didinti rusiško palikimo vėžės išnaudojimą papildomais vagonais, turime didelį iššūkį“, – teigė Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas.

LTG atstovė L. Gabrilavičiūtė sako, grūdų vežimo poreikis kiekvieną sezoną kinta, o šiemet bendrovei gali prireikti kelių šimtų papildomų vagonų.

„Pirminiais skaičiavimais, norint atliepti galimą poreikį per grūdų sezono piką dar liko užsitikrinti kelis šimtus vagonų. Atsižvelgiant į tai ir siekiant kuo geriau aptarnauti klientus, bendrovė nuolat palaiko su jais ryšį, aktyviai ruošia nuosavus vagonus ir ieško kitų galimų sprendimų“, – BNS sakė L. Gabrilavičiūtė.

Anot jos, LTG grupės krovinių pervežimo bendrovė „LTG Cargo“ pernai pervežė apie 2,4 mln. tonų grūdų, iš jų vietos pervežimai siekė apie 1,8 mln. tonų.

Lietuviškos kilmės grūdų pernai iš šalies eksportuota 3,4 mln. tonų, rodo Statistikos departamento duomenys.

Klaipėdos uostas potencialo neišnaudoja

K. Šimo teigimu, stipriausia galimo ukrainietiškų grūdų gabenimo per Lietuvą grandis yra Klaipėdos uostas, kurio pajėgumai leidžia perkrauti apie 5 mln. tonų grūdinių kultūrų, o šį kiekį būtų galima dar didinti.

„Nebūtų problema perkrauti ir 8-9 mln. tonų, tačiau sistema turi veikti nepriekaištingai tiksliai – sustyguotas transportas ir srautai“, – sakė K. Šimas.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas V. Šileika sutinka, kad grūdų krova uoste galėtų būti didesnė: „Tai tik mano subjektyvi nuomonė“.

Anot K. Šimo, pralaidumą uoste būtų galima padidinti grūdų krovai pritaikius „Belaruskalij“ trąšas anksčiau krovusį ir jų šiemet netekusį Birių krovinių terminalą (BKT), tačiau jį reikėtų iš esmės pertvarkyti.

V. Šileika taip pat mano, kad BKT galėtų būti pritaikytas grūdų krovai, tačiau tik kito sezono grūdų derliui krauti.

„Sunku komentuoti kitų bendrovių sprendimus, bet, mano manymu, jie turėtų galvoti apie galimybes krauti kitus krovinius, o kalbant apie jų specializaciją, kaip viena iš alternatyvų galėtų būti grūdai. Mano nuomone, tam tikrus terminalo pajėgumus iki kito derliaus būtų galima pritaikyti jų krovai“, – sakė V. Šileika.

Milijonų tonų baltarusiškų krovinių nuo vasario netekusi bendrovė kovo pradžioje pranešė apie neribotam laikui stabdomą veiklą ir atleidžiamus visus darbuotojus. BNS su BKT atstovais susisiekti nepavyko.

Pagrindinis bendrovės akcininkas Igoris Udovickis pernai BNS sakė, kad sustojus trąšų tranzitui įmonė būtų perorientuota krauti grūdus.

„Belaruskalij“ tranzitas nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos uosto vyko ilgiau nei dešimtmetį, jis nutrauktas vasario 1-ąją, Vyriausybei patvirtinus, jog iki 2023 metų pabaigos turėjusi galioti sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ neatitinka šalies saugumo interesų.

Klaipėdos uosto direkcijos duomenimis, 2021 metais jame perkrauta 3,34 mln. tonų grūdų.

Per Lietuvą grūdai galėtų būti vežami ir ateityje

Praėjusią savaitę Kyjeve apsilankęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad šiuo metu ukrainiečiai norėtų iš šalies išvežti apie 20 mln. tonų praėjusių metų derliaus grūdų.

„Prie geriausių sąlygų mes tokio kiekio nepervežtume, bet mūsų uostui, turint galvoje praradimus dėl „Belaruskalij“ trąšų ir kitų krovinių, tai tikrai gera žinia“, – LRT radijui šią savaitę teigė K. Navickas.

Anot jo, iki šiol ukrainiečiai grūdus eksportuodavo per Juodosios jūros uostus ir Dunojaus atšaka iki Konstancos Rumunijoje, o vienas iš pagrindinių centrų buvo Mariupolis, kurio infrastruktūrą karas smarkiai apgadino, todėl grūdų pervežimo iki Baltijos jūros poreikis išliks ir ateityje.

„Mariupolio tai jie jau tikrai neplanuoja krovai, rumunai patys turi savo derlių ir rudenį fiziškai pajėgumų neturės, belieka tik Baltijos jūra, Gdanskas ir Gdynė Lenkijoje ir mūsų Klaipėda“, – teigė K. Navickas.

Anot jo, ukrainiečiai, nepaisant didelių iššūkių, mato galimybę geležinkeliu vežti grūdus iki Klaipėdos.

„Jie kelis kartus pabrėžė, kad labiau norėtų koncentruotis ir mato galimybę vežti per mus, nors logistiniai iššūkiai yra tikrai nemaži. Su geležinkeliais yra bėda, nes turime smarkiai susidėvėjusį etapą tarp Augustavo ir Šeštokų, nes ta atkarpa statyta caro laikais ir mažai remontuotas, dėl to negali važiuoti pilni sąstatai, laiko ir kainos prasme tai didžiuliai iššūkiai, bet logistikos ekspertai mato įvairius variantus“, – kalbėjo žemės ūkio ministras.

Jo teigimu, svarstoma grūdus vežti ir kitais būdais, tarp kurių – ir konteineriai bei vilkikai.

„Projektuoja logistikos ekspertai, jie mato įvairius variantus, jie galvoja kad tai galima daryti konteineriais, tada nereikia perkrauti grūdų per birių krovinių tam tikrus įrenginius, yra svarstomi netgi variantai autotransportu vežti nuo Ukrainos sienos iki Lietuvos“, – sakė ministras.

Lietuvos logistikos asociacijos prezidentas A. Šimelis neatmeta galimybės, kad naujas maršrutas ateityje gali tapti paklausus, o problemos bus išspręstos.

„Žinant, kad Juodoji jūra per Odesą kaip logistikos kanalas neveiks, realu, kad per Baltijos jūrą grūdus išvežti bandys ir lietuviai, ir lenkai. Jeigu bus pasiūla, atsiras poreikis, kaip tai organizuoti“, – sakė A. Šimelis.

Ukraina vien kviečių ir kukurūzų per metus eksportuoja apie 50 mln. tonų.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega anksčiau sakė, kad Ukraina užima 10 proc. pasaulio kviečių, 13 proc. – miežių, 15 proc. – kukurūzų, virš 50 proc. – saulėgrąžų aliejaus rinkos.

Šiaurės Afrika ir Artimieji Rytai javų importu iš Rusijos ir Ukrainos patenkina daugiau nei 50 proc. savo poreikių.