Tačiau tai toli gražu ne pabaiga. Ūkininkai ir prekybininkai skaičiuoja, kad pradeda bėgiotis turgaus prekybininkais, nes supranta, kad kai kurių maisto prekių žmonės tiesiog nebeįpirks.
Kas laukia rudenį, kai bus imamas naujas derlius ir pajusime, kiek kainuoja šeriant šiuo metu ypatingai brangius pašarus užauginta mėsa kalbėjome laidoje „Delfi tema“. Mėgino suskaičiuoti kiaušinių, duonos ir mėsos kainas.
„Sezonas labai įdomus. Tokio nebuvo, nors dirbame jau daug metų. Atsikėlęs ryte nežinai kas bus po pietų. Brangsta pagrindinės medžiagos ir ne šiek tiek, o 2-3-5 kartus. Kaip gamybininkai mes jau sunkiai suvokiame savo verslą ir nežinome, kokia derliaus kaina bus rudenį“, – aiškina daržovių augintojas Martynas Laukaitis ir tikina, kad jei gamyba buvo efektyviai sutvarkyta, mažinti sąnaudų negalima. Čia kaip važiuojant automobiliu mėginti nuimti vieną ratą ir tikėtis, kad niekas nepasikeis.
M. Laukaitis nedrįsta prognozuoti, kiek bus brangesnės pagrindinės daržovės. Tą mėgino skaičiuoti vasarį, bet prasidėjo karas, kainos toliau šoko į viršų, ir nieko nuspėti nebegalima.
Petras Čepkauskas, vienas iš kainų lyginimo protalo „Pricer LT" vadovų, taip pat nemano, kad čia jau pabaiga:
„Jeigu iki rugpjūčio liks tos pačios kainos, kaip dabar - tai bus 14,7 procento augimas lyginant su pernai metais. Dabar jis 22 procentai, ar kiekd idesnis.
Dabar, manyčiau, maistinių žaliavų panikos pikas - nes visiškas neapibrėžtumas, augintojai, gamintojai (tiek įmonės, tiek šalys) prilaiko gamybą ir eksportą - dėl savo saugumo, dėl neaiškių derliaus prognozių, dėl dar didesnės kainų kilimo grėsmės.
Situacija artimiausiais mėnesiais kiek palengvės, nes pardavinėti bet kokiu atveju reikia, šalims eksportuotojams reikalingos pajamos, Ukraina artimiausiu metu vis tiek ras kelius eksportuoti praeitų metų derlių.
Po to seks vasarinių naujienų srautas - pasėlių plotai, derlingumas, oro sąlygos, Ukrainos karo naujienos, kurios lems rudeninį kainų tendencijų lūžį - kuria jis bus kryptimi - priklausys nuo tų naujienų pozityvumo."
Ūkininkai kol kas prošvaisčių nemato.
„Jei kas prieš metus man būtų pasakęs, kad kalbėsime apie kainų augimą kartais, būčiau nusijuokęs. Tačiau šiandien jau nebespėju nieko. Dyzelinas, statybos brango du kartus. Technikos detalės brangsta kasdien ir jų nėra“, – kaip gyvena pasakojo M. Laukaitis.
Mindaugas Maciulevičius, vadovaujantis ūkininkų turgelius administruojančiam kooperatyvui, sako, kad smulkūs prekybininkai jau pradeda bėgioti, nes netiki, kad taip kylant kainoms pavyks išlaikyti apyvartas. Šiandien kiaušiniai kainuoja nuo 1,5 iki 2,5 euro už 10 vienetų. Tačiau jei pernai grūdai kainavo 100 eurų už toną, šiandien 360. Kai reikės pardavinėti šiais pašarais užaugintą produkciją, kilimai bus drastiški. Tikėtina, kad 10 kiaušinių kainuos 5 eurus.
„Ūkininkams tampu psichologu ir mėginu įkalbėti nemesti verslo. Tačiau kai pasako, kad mėnesio gale jiems visai šeimai lieka 500 eurų, nes pašarai ir ištekliai brangsta, o maisto kainos tiek neauga. Žmonės planuoja mesti verslą ir ieškoti darbo. Kainų šuolį prilaiko didžiųjų perdirbėjų sutartys su prekybos tinklais, kuriems gamintojai savo sąskaita tiekia palyginti pigią produkciją. Taip susidaro iliuzija, jog niekas nebrangsta. Perdirbėjai ir ūkininkai metus baigs nuostolingai“, – aiškina M. Maciulevičius ir sako, kad jei mes nieko nekeisime ir nemažinsime PVM, tai kiauliena vietoj 2,6 euro už gyvo svorio kilogramą dabar, rudenį kainuos bent 3,5-4 eurus. Perskaičiavus, karbonado kilogramo kaina parduotuvėje prasidės nuo 10 eurų.
„Paprastam mirtingajam tai bus įperkama keletą kartų per metus. Mėsa liks aristokratų prerogatyva. Pensininkai ir mes, visi mirtingieji, šiuos produktus pirksime kartą ar du per metus“, – liūdnai ateitį piešia M. Maciulevičius ir sako, kad, jog skaičiavimu, duonos brangimas dvigubai būtų „krikščioniškas“. Gerų žinių, kad viskas bus gerai, nėra.
M. Laukaitis spėlioti kainų nesiima, nes šiame sektoriuje infliacija bus ne 14 proc., kaip skelbiama oficialiai, o 30-50 proc. Jei nepavyks kelti kainų tiek, kiek didėja ūkininkams, bus bėda. Taip pat bus bėda pirkėjams, jei jų pajamos neaugs. Pavyzdžiui, elektros energija kiekviename bulvės kilograme būdavo 1 ct, dabar jau 4 ct. Taip su trąšomis, degalais ir kitomis išlaidomis.
„Dabar gyvename iliuzijų pasaulyje, nes buvo kiaulienos perteklius kai kinai nustojo iš Europos pirkti mėsą. Kaina krito iki 0,6 euro už kilogramą. Dėl to augintojai sumažino gamybą. Manau, viena iš išeičių mažinti visus žalinimo reikalavimus, kurie riboja gamybą“, – aiškina M. Maciulevičius ir sako, kad ukrainietiški grūdai, kurių jau bijo mūsų ūkininkai, nes jie gali atpiginti šalyje užaugintus javus, nebus panacėja. Visi moka pasižiūrėti, kiek prekė kainuoja biržoje.
Kitas piginimo būdas – peržiūrėti visą tiekimo grandinę. Galbūt prekybos centruose nereikia laikyti tokių didelių maisto kiekių, kurių perteklius išmetamas, o tegul būna trūkumas ir nurašymų nereikės skaičiuoti į kainą. Gal laikinai atšaukti draudimą pardavinėti gyvus karpius, nes tai pakelia jų savikainą trečdaliu.
M. Laukaitis sako, kad dabar visiems trūksta apyvartinių lėšų, nes tiesiog tam pačiam žaliavų kiekiui reikia keletą kartų daugiau lėšų.
Žemės ūkio ministerija savo pranešime rašo, kad ekonominės klasės maisto produktų pirkėjai labiausiai pajuto per metus išaugusias kainas – brango visi 20 būtiniausių maisto produktų. Jų kainos padidėjo labiau, nei šalyje stebimos vidutinės tokių maisto produktų kainos. Labiausiai brango saulėgrąžų ir rapsų aliejus, grikiai. Tokiam kainų kilimui įtakos turėjo padidėjusios kuro kainos ir karas Ukrainoje.
Žemės ūkio ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, maistinis ekonominės klasės saulėgrąžų aliejus per metus (palyginti 2021 m. 14 savaitę ir šių metų analogišką savaitę) pabrango beveik 64 proc. Rapsų aliejus brango beveik 58 proc., o grikių kruopos – beveik 50 proc.
Grietinės kaina pakilo beveik 40 proc., o už pieną pirkėjai moka beveik 33 proc. daugiau, nei prieš metus. Brango ir kiti pieno produktai: varškės ir kefyro kaina pakilo beveik ketvirtadaliu, fermentinių sūrių ir sviesto – apie penktadalį. Tiek pat brango ir virtos dešrelės.
Manų kruopos ekonominės klasės produktų segmente kilo 38 proc., tamsios duonos ir ryžių – 28 proc. Už kvietinius miltus, makaronus ir virtas dešras pirkėjai moka apie 17 proc. daugiau, už batoną – daugiau kaip 15 proc.
Kiek mažiau (apie 13 proc.) brango ekonominės klasės geriamas vanduo ir šviesi duona. Mažiausiai pabrango narvuose laikomų vištų kiaušiniai, už 10 jų pirkėjai dabar moka beveik 7 proc. daugiau nei prieš metus.
Karo Ukrainoje pradžia buvo vienas kainų kilimo veiksnių, tačiau daugelio maisto produktų kainų didėjimo tendencija buvo ir prieš prasidedant karo veiksmams.
„Nors išskirti karo poveikį mažmeninėms maisto kainoms iš kitų veiksnių yra sudėtinga, tačiau labiausiai tikėtinas netiesioginis poveikis – žaliavų kainos didėja dėl geopolitinio neapibrėžtumo bei Europos valstybių siekio perorientuoti energetinių išteklių importą iš Rusijos į kitas valstybes. Pasaulyje neslūgstant geopolitinei įtampai, žaliavų kainoms išliekant aukštoms, artimiausiu metu maisto kainų lygio sumažėjimo nesitikima“, – mano Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius.
Vidutinė mažiausia ekonominės klasės būtiniausio maisto produkto kaina apskaičiuojama panaudojant 3 mažiausias kainas, registruotas visuose tiriamuose Lietuvos miestuose (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Marijampolės) esančiose atitinkamo prekybos tinklo parduotuvėse.
Kaip per metus keitėsi vidutinės pagrindinių maisto produktų kainos?
Lygiagrečiai būtiniausių maisto produktų kainų tyrimui ŽŪIKVC atlieka ir pagrindinių žemės ūkio ir maisto produktų vidutinių mažmeninių kainų tyrimą.
Paaiškėjo, kad per metus (2022 m. 14 sav., palyginti su 2021 m. 14 sav.) iš visų stebėtų 95 pavadinimų produktų pabrango 79 maisto produktai, atpigo 14, o dar 2 produktų kainos išliko
stabilios.
Labiausiai pabrango viščiukas – jo kaina pakilo beveik 55 proc. – ir pienas bei jo produktai.
Gouda fermentinis sūris brango beveik 50 proc.;
Natūralus jogurtas ir 2,5 proc. riebumo pienas – beveik 49 proc.;
3,5 proc. riebumo pienas – 45 proc.;
Kefyras – daugiau kaip 43proc.
Toks pieno ir jo produktų mažmeninių kainų padidėjimas gali būti siejamas su išaugusiomis žalio pieno supirkimo kainomis.
Labiausiai atpigo obuoliai (Jonagold – beveik 20 proc. ir Golden – 11 proc.), karpis (4 proc.), narvuose laikomų vištų kiaušiniai (beveik 4 proc.), pomidorai (3 proc.) ir galvijienos nugarinė (daugiau kaip 2 proc.).
Maisto produktų kainų augimas, pasak ŽŪM atstovo, susijęs ir su gamintojų (didmeninių) bei importo kainų didėjimu.
„Verslai, nusprendę nutraukti verslo santykius su Rusijos ir Baltarusijos ūkio subjektais, papildomų išlaidų gali patirti ieškodami alternatyvų. Įtakos kainų augimui gali turėti ir ypač spartus (siekiantis 26 proc. per metus) darbo sąnaudų didėjimas“, – pastebi ŽŪM Ekonominės analizės skyriaus vedėjas E. Pranckevičius.
ŽŪM paaiškinimas apie tyrimą:
„Tai yra „būtiniausių“ maisto produktų kainų tyrimas. Šiame tyrime registruojami 20 atrinktų būtiniausių produktų pačių pigiausių kainų pokyčiai o „pigiausių“ prekių vidutinė kaina apskaičiuojama panaudojant tik 3 pigiausias kiekvieno produkto kainas („ekonominė“ kaina – pigiausių atrinktų prekių kaina ).
Pvz. Lentynoje gali būti pvz. 10 vieno produkto (pvz. 3,5 riebumo geriamas pienas) asortimentas–šiame tyrime bus užregistruotos tik trys pačios pigiausios kainos ir iš jų išvedamas „pigiausių“ prekių vidurkis.
Dviejų tyrimų („vidutinių“ ir „pigiausių“ kainų) galimos palyginimų išvados – „pigiausių“ prekių mažėja („visos brango“) – tai yra atrinktų prekių asortimente sąlyginai pradeda dominuoti „vidutinio“ ar „aukštesnio“ kainų lygio prekės."
