To siekė mėsos perdirbėjai, įvertinę, kad per pandemijos metus, kai sienos su Lenkija, iš kurios ir plūsta pigesnė mėsa, čia parduodama be PVM, buvo uždarytos.
Vietinių gamintojų apyvartų šuolis buvo įspūdingas. Tačiau viltys, kad tvarka bus pakeista buvo bergždžios. Tiesa, ir prisiimti šio žygio, kai tvarkos įsigaliojimas buvo nukeltas metams, nenorėjo niekas.
Žemės ūkio ir Finansų ministerijos žurnalistų užklausas stumdė nuo savęs kaip karštas bulves, tikindami, kad sprendimą iki 2023 m. atidėti elektroninių kasos aparatų įvedimą priėmė ne jie, o kolegos. Žemės ūkio ministerija siuntė pas Finansų ministeriją, ši pas Žemės ūkio ministeriją.
„Problema dėl dar tolimesnio nesuklastojamo apskaitos turgavietėse mėsos produktais vedimo nukėlimo aštri būtent dėl to, dėl ko ją ir buvo norima įvesti ir dar pernai metų rugsėjo 1 d. po kelis metus trukusių diskusijų.
Preliminariais skaičiavimais oficiali deklaruojama prekyba mėsos produktais sudaro apie 60 milijonų eurų per metus, tačiau dar apie150 milijonų eurų yra visiškai neapskaitoma ir pagrindinis tokio elgesio tikslas yra nepasiekti PVM mokėtojo ribos (45 tūkst. eurų) kad nereikėtų mokėti PVM. T.y. jį pasiimti sau, imituojant smulkaus turgaus prekeivio veiklą. O turginės palengvintos prekybos sistema buvo sukurta būtent smulkiam ūkininkui, kad jis galėtų kuo paprasčiau parduodi savo ūkyje užaugintą ir, jei reikia, perdirbtą produkciją“, – ką reiškia griežtesnės apskaita aiškina Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius.
Asociacijos vadovas pateikia ir savo turimus duomenis. Pernai metų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis iš 1000 turgaus prekiautojų, tokių, kuriems skirtas palengvinimas t.y. parduodančių savo ūkio produkciją buvo tik 7.
Visi kiti tik perpardavinėja ir dažniausiai iš Lenkijos įvežtą mėsos produkciją, kurios normalios apskaitos nebuvimas sudaro galimybes deklaruoti kokią nori kilmę ir tai patikrinti yra ypač sudėtinga, nes apskaita pildoma popieriniame žurnale, prekeiviui patogiu metu.
„Apie kokią teisingą apskaitą galima kalbėti? Toks laisvumas ir leidžia turėti maždaug 200 milijonų eurų prekybos mėsa sistemą, nemokančią jokio PVM, ir dar 550 milijonų eurų oficialiai apskaitomo ir PVM, bei kitus mokesčius mokančio ir beveik dvigubai didesnius oficialius atlyginimus mokančio verslo „konkuravimą“. O normali apskaita didžiulę dalį tokio neapskaitomo „verslo“ ištrauktų į dienos šviesą, sudarytų sąlygas legalaus verslo augimui, bei tų pačių tikrų ūkininkų grįžimui į turgavietes“, – savo poziciją dėsto E. Mackevičius.
E. Mackevičius skaičiuoja, jog dabartinėje žaliavų kainų augimo spiralėje, kai savikainos gali augti 50-70 proc, o nuo jos legaliam verslui dar prisiskaičius 21 proc. PVM ir stipriai brangins produktus galutiniam vartotojui, tai bus naudingiausia turgaus prekeiviui, kuris tą bendrą kainų kilimą seks, bet PVM ir toliau nemokės, tačiau jo nauda dėl to išaugs dar labiau.
Todėl bus dar naudingiau slėpti kiekius ir maksimaliai naudotis situacija ir kas keisčiausia tai dar metus bus toleruojama, o tie metai daugeliui vartotojų bus tikrai sunkesni ir kai būtent tada kai būtinai reikia skaidrumo ir piktnaudžiavimo situacija prevencijos ir išvengimo.
„Šis sprendimas yra Žemės ūkio ministro. Tai ŽŪM galėtų pateikti argumentus“, – skamba trumpas Finansų ministerijos komentaras paprašius paaiškinti, kodėl nukeltas prekybos turgavietėse apskaitos sugriežtinimas.
Po trumpų paieškų paaiškėjo, kad tai iš tiesų žemės ūkio ministro parašu patvirtintas dokumentas.
Šių metų kovo 23 d. pasirašytas dokumentas, kurį pasirašė Kęstutis Navickas skamba taip:
„Pakeičiu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. birželio 16 d. įsakymą Nr. 3D-453 „Dėl žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. 3D-355 „Dėl Prekybos žemės ūkio ir maisto produktais turgavietėse darbo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ ir 2 punktą išdėstau taip:
„2. Nustatau, kad:
2.1. šio įsakymo 1.15 papunktis įsigalioja 2023 m. balandžio 1 d.;
2.2. nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. už duomenų pateikimą atsakingas asmuo gali rinktis Taisyklėse nurodytus duomenis apie į turgavietę ar viešąją prekybos vietą atsivežtą (gautą), turgavietėje ar viešojoje prekybos vietoje parduotą, paliekamą saugoti ir nurašytą (t. y. sugedusią, sugadintą, dėl natūralios netekties, utilizuotą) ar išsivežtą mėsą, mėsos produktus, paukštieną ir paukštienos produktus pateikti Turgavietėje parduodamų žemės ūkio ir maisto produktų (mėsos ir mėsos produktų, paukštienos ir paukštienos produktų, obuolių, braškių, bulvių, pomidorų, agurkų) apskaitos žurnale arba Turgavietės e. žurnale.“
Vėliau Žemės ūkio ministerija Delfi atsiuntė ir argumentus, kodėl reikėjo tokio sprendimo:
„Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasirašė įsakymą metams atidėti naujus Turgavietės apskaitos žurnalo pildymo reikalavimus smulkiesiems verslininkams, mėsa ir paukštiena bei jų produktais prekiaujantiems turgavietėse ir kitose viešuosiuose prekybos vietose, apskaitą vesti elektroniniuose žurnaluose.
Toks sprendimas priimtas kilus diskusijoms, kad vienodos sąlygos ir apskaitos principai, kuriais siekiama mažinti „šešėlį“ ir produktų atsekamumą, turėtų būti taikomi ne tik mėsos pardavėjams, bet ir prekiautojams kitais maisto produktais, vaisiais, daržovėmis bei kitomis ne maisto prekėmis.
Dėl „šešėlio“ mažinimo ir apskaitos principų daugiau komentarų galėtų pateikti Finansų ministerija.“
