Ūkininkai sukilo prieš šį planą, nes prarastų nuomojamas žemes. Įmonės atstovai, planuojantys statyti elektrinę, buvo kviesti, tačiau posėdyje nedalyvavo. Taip pat nedalyvavo Marijampolės meras ir administracijos direktorius, neradę laiko paaiškinti kas vyksta.

Problema aštrėja, nes Energetikos ministerija planuoja per keletą metų pasiekti iš saulės jėgainių parko 1 GW pajėgumus, kam reikėtų apie 1500 hektarų žemės, tačiau Žemės ūkio ministerija tikina, kad mato, jog verslo planai dešimtis kartų didesni nei įvardina kolegos. Be to, dalyje Lietuvos tinklas jau perkrautas ir naujų jėgainių statyba daug kur praktiškai negalima.

„Atsinaujinančios energetikos plėtra ryški, tačiau kyla ir problemų. Pirmoji kregždė buvo Liudvinave, Marijampolės sav.“, – kalbėjo Andrius Vyšniauskas, Seimo narys.

„Į mane kreipėsi mano asociacijos žmonės, kurie susirūpinę, kad juos spaudžia parduoti žemes. Taip elgiasi organizacija, kuri nori statyti saulės elektrinę. Ūkininkai turi įsipareigojimus ES ir jei neteks žemės bus blogai.Elektrinės statytojai važinėja pas nuomojamos žemės savininkus, kurie nelabai supranta kas vyksta, ir mėgina įkalbėti išnuomoti ar parduoti jų sklypus. Kai taip nutinka, ūkininkas lieka be žemės. Negalime proteguoti vieno verslo plėtros kito verslo sąskaita. Ar galima būtų tą daryti nenašiose žemės? Reikėtų saugiklio, pavyzdžiui, leisti statyti tik plotuose iki 34 našumo balo. Be to, reikėtų įstatymų pakeitimų, kad žemės, kurioje pastatyta elektrinė, paskirtis nebūtų keičiama“, – dėstė Marijampolės rajono ūkininkų sąjungos vadovas Sigutis Jundulas.

Andrius Vyšniauskas sakė, kad klausimą reikia išskirti į dvi dalis. Pirmas teritorijų planavimas, kai žmonės nieko nežino apie pokyčius. Kitas dalykas alternatyvios energetikos plėtra. Mes negalime uždrausti privačiam asmeniui naudoti savo turtą taip, kaip jis nori.

Žilvinas Bekampis, ūkininkas, pasakojo, kad kalbant apie šią konkrečią elektrinę Liudvinave, jos iniciatoriai važinėja po ūkininkus ir skleidžia melagingą informaciją, kad bent vienas žmogus jau sutiko. Kai kurie gavo raštus, kad žemė ir taip bus paimta plėsti elektrinei ir ją geriau tiesiog parduoti kol dar galima.

„Siekiama perimti pačias derlingiausias žemes. Mano paties atveju tai apie 60 našumo balo 8 sklypai, kurie sudaro apie 60 hektarų. Pasirinkti būtent tie plotai, kur gaunami didžiausi derliai. Iš mūsų būtų paimami pelningiausi plotai. Nežinau kaip bus toliau. Informacijos trūksta, nes iš laiškų žmonės supranta, kad taip ar taip žemės bus paimta. Tai įmonės laiškai“, – aiškina Ž. Bekampis.

Eugenijus Alesius, Marijampolės savivaldybės atstovas, sakė, jog Liudvinavo ir Igliaukos seniūnijose verslininkai „vaikščioja po žmones“, siūlo po 7-8 tūkst. eurų už hektarą ir prašo parduoti. Renkasi pačias derlingiausias vietas.

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis pastebėjo, kad ši situacija kelia nerimą, nes ryškėja problemos. Našumo balu jau apribota miškų plėtra, tą patį būtų galima įvesti ir plečiant jėgaines. Reikėtų sukurti du žemėlapius, kuriuose būtų nustatyta, kur galima statyti tokius objektus. Viename žemės pagal našumo balą, kitas infrastruktūros, kur galima prisijungti prie tinklo.

„Šis projektas kai kur žemės nuomos kainą pakėlė tris kartus, nes vietos, kur galima statyti elektrines, tapo labai patraukliomis“, – aiškino V. Pranckietis ir sako, kad stabdyti pačių energetinių projektų vystymo nereikia.

Energetikos ministerijos atstovė sakė, kad priverstiniai reikalavimai plėtojant atsinaujinančių išteklių plėtrą negalimi. Negalima išskirti žemės ūkio ir energijos generacijos veiklų, nes kiekvienas ateityje turėsime savo energijos generavimo šaltinį. Tačiau elektros gamyba žemės ūkio paskirties žemėje gavus savininko sutikimą galima. Tam, kad saulės elektrinės 2025 m sudarytų 1 GW galią, reikia 1500 hektarų. Tačiau tai teoriniai skaičiai, nes siūloma statyti ir pramonės teritorijose. Be to, jau aiškėja, kad kyla sunkumų šiuos objektus prijungiant prie tinklo. Lietuvos vakarinėje dalyje tinklas perkrautas ir plėtra sudėtinga. Todėl ieškom vietų kitose šalies vietose.

Donatas Dudutis, žemės ūkio viceministras sakė, kad planuojama savivaldybėms riboti žemės ūkio paskirties žemės kiekį. Ten, kur žemės balas didesnis nei vidutinis Lietuvoje, ši kompensacija bus gana didelė. Energetikos ministerijos įvardinti plotai nėra gąsdinantys, tačiau verslo poreikiai dešimtis kartų viršija valstybės tikslus. Verslas norėtų kur kas didesnės galio nei Energetikos ministerijos įvardintas 1 GW.

„Nesutiksime, kad būtų leista saulės jėgaines statyti nekeičiant žemės ūkio žemės paskirties. Tai būtų saviapgaulė“ – dėsto D. Dudutis.

Saulius Daniulis, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas, sakė, kad dar viena problema šioje plėtroje – ūkininkai negali dalyvauti kaip lygūs šiuose projektuose ir gauti paramą. 1500 ha tai 60 tūkst. grūdų. Be to, niekas nežino kas bus su ta žeme po 30 metų, nes automatiškai ji nebus „atkeista“.

„Apsispręskime, ko reikia valstybei. Dabar ateina verslas, brangiai nuomoja žemes ir tieks brangią elektrą, nors pilna pelkėtų plotų, kur galima pastatyti kiek pakeltas elektrines, apačioje ganyti avis ir tuo pačiu gaminti mėsą“, – problemas kėlė S. Daniulis.

Arūnas Svitojsu, Žemės ūkio rūmų pirmininkas, sakė, kad pagal analizę tik 10 proc. Lietuvos žemės galima naudoti elektros gamybai ir tą reikia aiškiai pasakyti. Dabar kuriasi neaiškios bendrovės, kurios mėgina perimti būtent šiuos plotus. Be to, reikia siekti, kad visi ūkininkai būtų gaminantys vartotojais.