Kokios „trąšų iš antrų rankų“ kainos, nėra aišku, nes rinka tik formuojasi.
„Trąšos brango šešis kartus, augo dyzelino, augalų apsaugos priemonių kainos. Žmonės skaičiuoja, kad grūdų tonai kainuojant 400 eurų laikytis ūkininkavimo technologijų neverta. Geriau parduoti dalį trąšų ir susimažinti tręšimo normą iki 60-70 proc. įprastinio kiekio. Turi būti idealios gamtinės sąlygos, kad gautum pelną pildamas pilną trąšų po 1200 eurų už toną kiekį“, – aiškina Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas ir prisipažįsta, kad trąšų normas mažins net patys stipriausi ūkiai.
Dauguma smulkiųjų tiesiog nepajėgs įsigyti trąšų ir kitų priemonių.
A. Macijauskas skaičiuoja, kad hektarui visų trąšų reikės už tūkstantį eurų. Žmonės investuos apie 600 eurų. Iki šiol tam reikėdavo iki 200 eurų. Degalų hektarui sunaudojama 115 litrų, žemės nuoma, atlyginimai, mokesčiai. Vidutinis Lietuvos kviečių derlius 5-5,5 t.
„Niekas nežino, kokios bus grūdų kainos. Jos gali tiek kristi, tiek augti. Tačiau jei kviečiai kaip dabar kainuos 400 eurų už toną, pelno nebus. Rizikos milžiniškos, nes mes priklausomi nuo gamtos“, – sako A. Macijauskas, tačiau sako, jog nuotaikos kovinės ir maisto žemdirbiai užaugins.
Tačiau jis nesupranta kiaulių augintojų siūlymų stabdyti javų, kurių mes užauginame keletą kartų nei suvartojame, eksportą. Tai būtų „bado eksportas“, nes daugelis šalių tiesiog neužsiaugina javų tiek, kiek joms reikia.
Padėtį trąšų rinkoje neseniai Seimo Ekonomikos reikalų komiteto posėdyje apibūdino „Achema“.
Bendrovė pateikė statistiką. Karbamido tona šiandien kainuoja 1100-1200 eurų už tonų, tačiau jis praktiškai neperkamas. Skystų azotinių trąšų ūkininkai taip pat neperka. Kovą Lietuvoje šių trąšų įprastai buvo parduodama 50 tūkst. t, o dabar tik 5 tūkst. t.
„Achemos“ atstovai įvardino pagrindinę bėdą, kodėl negali dirbti pilna jėga – pirkėjai nenori tiek mokėti ir viliasi, kad kainos kris. Dėl žaliavų iš sankcionuojamų šalių problemos nėra. Jų yra, tačiau tai brangiau nei pirkti iš Rusijos. Baltijos šalių rinkoje bendrovė parduoda apie trečdalį produkcijos. Ukrainoje parduodavo 100 tūkst. t. Problema, kad nebegalima vežti per Lenkiją, kur kita geležinkelio vėžė. Transportavimas per Baltarusiją nebeįmanomas.
„Mūsų šių klausymų tikslas – gal reikia „Achemai“ kokios nors pagalbos, ar įmonė nesusiduria su tuo, kad sankcionuojamos šalys negali pirkti trąšų, ar užtenka eksporto rinkų. Visi žino, kad trąšos, brango 5-6 kartus“, – pasakojo komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.
„Pagalba būtų gerai, nes matome, jog smulkieji ūkininkai trąšų tiesiog nepirks ir derlius bus prastas. O maisto produktų kainos labai smarkiai kils. Trąšos biržinė prekė ir vienintelis protingas sprendimas remti ūkininkus, kad jie augintų maistą“, – siūlė Gintaras Balčiūnas, „Achemos“ valdybos narys.