Rusija, siekdama apsirūpinti maistu, tiesiog uždraudė eksportą. Ukraina negali išvežti javų, nes prarado Juodosios jūros uostus, o kitos logistinės grandinės kol kas nesukurtos. Būtent naują kelią per Klaipėdos uostą ir planuoja pasiūlyti lietuviai. Pabrėžiama, kad kalbama apie seną derlių, kuris guli sandėliuose, nes kiek karo sąlygomis pavyks užauginti naujo niekas nežino. Laukiama, kad gana greitai per mūsų kraštą pajudės pirmieji ukrainietiški grūdai.
„Bendras krizių bruožas – sutrūkusios tiekimo grandinės. O tai bloga naujiena tokiems inertiškiems sektoriams, kaip žemės ūkis. Staigiai sustabdyti procesų negalima, nes čia gyvi organizmai, o sustabdžius pradėti beveik neįmanoma. Tad ir priemonių arsenalas, bėdas sprendžiantis trumpuoju laikotarpiu labai menkas.
Karas Ukrainoje maisto sektorių palies labiau už visas kitas krizes iki šiol. Ten vis dar yra dešimtys milijonų tonų įvairių grūdų. Tačiau maistu šis kiekis taps labai sunkiai. Sunaikinti perdirbimo, mėsos sektoriai ir uždaryta logistika jūra eliminuoja šalį iš eksportuotojų gretų. Mūsų skaičiavimai rodo, kad vien kviečių gamyba šiais metais turėtų mažėti apie 15 mln. tonų, – beveik per pusę. Kitų kultūrų prognozuojamas gamybos mažėjimas panašus.
Darome prielaidą, kad kariaujanti šalis produkcijos eksportui nepagamins. Ukraina sudarė apie 8 proc. grūdų eksporto rinkos, tad prielaidų grūdų kainų kritimui šiuo metu būtų sudėtinga surasti“, – aiškina Ignas Jankauskas, premjerės patarėjas.
Tai, jog ši valstybė pasaulio maistui ypatingai reikšminga, pritaria ir kiti.
„Kviečių paklausa pasaulyje auga. Per pastarąjį mėnesį jų kainos padidėjo daugiau kaip 30 proc. Įtakos paklausai ir kainų kilimui turi ne tik karas Ukrainoje, bet ir viešumoje pasirodęs Rusijos sprendimas iki šių metų birželio pabaigos uždrausti grūdų eksportą. Kol kas visi labai atsargiai vertina ir būsimus derlius.
Ekspertai skaičiuoja, jog jau šį sezoną pasaulio rinkos negaus virš 10 mln. tonų kviečių, kurie įprastomis sąlygomis būtų atvežti iš Ukrainos bei Rusijos“, – analizuoja Karolis Šimas, „Agrokoncerno grūdai“ direktorius ir Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas.
Lietuviai mielai pirktų
I. Jankausko duomenimis, Lietuva vidutiniškai per metus importavo apie 50 tūkst. tonų kukurūzų, didelius kiekius aliejaus, saulėgrąžų išspaudų. Tai žaliavos, kurių negalime pasigaminti. Ir tai kelia rizikas. Didžioji dalis buvo atvežama iš Ukrainos ir agresorės Rusijos.
„Šiuo metu vedame intensyvias derybas su Ukrainos žemdirbiais dėl abipusiai reikalingo prekybos ryšių atstatymo. Iššūkiai čia du – ribojimai Ukrainoje ir logistika. Ukrainos žemdirbių interesas taip pat dvejopas: neatlaisvinus sandėlių nebus kur dėti naujo derliaus, o be eksporto nebus ir pajamų, kurių reikia naujo sezono pradžiai. O gamybą nepasiduodanti šalis ruošiasi pradėti. Apsirūpinimas trąšomis, pesticidais siekia apie 80 proc., tačiau degalų nėra. Tuo tarpu Lietuva nori išspręsti pašarinių kultūrų tiekimo iššūkį“, – aiškina I. Jankauskas.
Patarėjo duomenimis, vien mūsų kiaulių sektorius įsigytų apie 10 tūkst. tonų kukurūzo.
„Esame labai arti susitarimų, greitai turėtų prasidėti bandomieji reisai. Sėkmės atveju turėsime vieną iš elementų, kurių reikia norint išspręsti apsirūpinimo maistu klausimą. Taip žingsnis po žingsnio sukursime tvarią sistemą. Iššūkių laukia daug, tačiau Ukraina yra mūsų pavyzdys, kaip nenuleisti rankų“, – kalba politikas.
Uostai užminuoti
Nepaisant gražių norų ir siekių, atsigabenti javus iš Ukrainos ne taip paprasta.
„Nepaisant prognozių ir apribotų galimybių dėl sugriautos logistikos, Ukraina pradeda domėtis alternatyvomis tiek senam, tiek naujam derliui eksportuoti. Įprastomis sąlygomis, didžioji Ukrainos grūdų ir kukurūzų eksporto logistika būdavo nukreipta į Ukrainos uostus privežant krovinį vagonais, o iš ten visur kitur.
Šiuo metu Ukrainos Juodosios jūros uostai yra užminuoti ir kol vyksta karas, eksportas šiuo keliu neįmanomas“, – detales aiškina K Šimas ir sako, kad alternatyvos jūrai ir vidiniams Ukrainos geležinkelių tinklams kol kas nėra.
Pasak eksperto, keliai senajam derliui gabenti išlieka tik per sausumą, tačiau ir čia reikia turėti omenyje, kad geležinkelių pralaidumas yra minimalus, nes reikalinga papildoma infrastruktūra ir pajėgumai, perkraunant agonus ar krovinius į europietiško tipo vėžes. Autotransportu gabenti taip pat sudėtinga – atstumas nuo centrinės Ukrainos iki Klaipėdos didelis – apie 1,5 tūkst. kilometrų. Todėl Ukrainai būtų logistiškai patogiau vežti į Lenkijos uostos, kur atstumas mažesnis.
Taip pat, lyginant su Lietuva, Ukrainai patogiau net tiesiogiai pristatyti į rytinę Vokietiją. Kitas ir dar labiau realistiškesnis kelias – eksportuoti per Rumunijos uostus, privežant eksportuojamas kultūras autotransportu. Tai gerokai arčiau nei Lietuva, be to būtų ir trumpesnis laivų kelias į trečiąsias šalis, Afriką ir kt.
Per brangus transportas
Logistinės bėdos geležinkelio vėže ir užminuotais uostais nesibaigia.
„Kitas labai svarbus klausimas – transporto pajėgumai. Iki javapjūtės laisvų grūdovežių yra, bet prasidėjus javapjūtei, rudenį autotransportas bus labai komplikuotas, nes jo reikės visiems ir visur.
Kitas dalykas – eksportas susijęs su pervežimais autotransportu yra nekonkurencingas dėl brangstančio kuro. Vien atvežimas iki Lietuvos sudarytų trečdalį kviečio ar kukurūzo kainos.
Kalbant apie naują derlių, matome labiau realistiškesnį variantą, jog Ukraina parduos grūdus kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje ir Rumunijoje.
Lenkai ir rumunai eksportuos savo perteklių, išnaudodami savo jūrų uostus ir sutaupydami per 500 kilometrų logistikos kaštų. Šiuo metu tai labiausiai tikėtinas scenarijus naujam Ukrainos derliui. Lietuva būtų buvusi anksčiau tikrai patraukli, nes Lietuvos logistika būdavo patogi tiems, kurie gabendavo prekes vagonais per Baltarusiją tranzitu iki Klaipėdos“, – aiškina K. Šimas.
Grūdininkų asociacijos vadovas sako, jog, apibendrinant, Lietuva galėtų padėti ir ši pagalba būtų grindžiama tik labiau geru noru padėti – eksportas per Lietuvą vyktų simboliniais kiekiais ir nesudarytų pagrindinių srautų. Taip pat svarbu, kad šiandieninė situacija Ukrainoje yra sudėtinga, Ukrainos žmonės juda link saugesnių šalių, tais pačiais keliais juda ir humanitarinė pagalba, tad ir krovinių judėjimas šiandien būtų komplikuotas.
Anot jo, Lietuvos potencialą Ukrainai perkrauti eksporto kryptis vertina kaip minimalų, nes Ukrainai šiandien yra kiti patogesni būdai, o mūsų patrauklumas menksta dėl Ukrainos kaimynių pranašumų. Ateityje visa logistika ir naujos galimybės priklausys nuo eksportuojamo kiekio, laikmečio ir susidariusio galimo logistinio pralaidumo, teigia jis.
Grūdų kaina nedžiugina
Pasaulinę grūdų rinką dėl karo krečia karštinė. Užpraeitą savaitę (03.14 – 03.18) Prancūzijos Euronext MATIF grūdų biržoje gegužės mėnesio kviečių kaina sumažėjo 2,43 proc. iki 361,75 eurų, o šiuo metu jų kaina vėl perkopė 380 eurų ribą, rašoma pranešime. Rapsų kainos praėjusią savaitę (03.14 – 03.18) Euronext MATIF biržoje augo 3,65 proc. ir siekė 937,75 eurus už toną, o šiandien jų kaina pakilo iki 940 eurų, rašoma pranešime.
„Įtakos kainų kilimui turi ir Rusijos, galimai, priimtas sprendimas iki šių metų birželio pabaigos uždrausti grūdų eksportą. „IKAR“ analitikų duomenimis, per šį periodą galėtų būti eksportuota 6 – 6,5 mln. tonų kviečių“, – sako Svajūnas Banelis, AB „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovas.
Kol kas įvairių šalių analitikai nesiima vertinti galimų scenarijų grūdų kainų rinkose, nes, pasak S. Banelio, situacija jose kinta ne savaitėmis, o dienomis.
„Šiandien akivaizdu, kad dėl aktyvių karo veiksmų Ukrainos ūkininkams bus sudėtinga pasirūpinti pasėliais ir sėjos darbais. Ekspertai skaičiuoja, kad Ukrainos šio sezono vasarinių pasėlių plotai sumažės 39 proc., iki 4,7 mln. hektarų. Praėjusių metų sezoną Ukrainoje užauginta 86 mln. tonų grūdų, o vasarinių pasėlių plotai sudarė 7,7 mln. hektarų. Kol kas sudėtinga prognozuoti, koks grūdų derlius bus užaugintas šiemet.
Šių dienų duomenimis, skaičiuojama, kad apie 2 mln. ha žieminių kultūrų pasėlių gali būti pažeisti arba sunaikinti, o apie 5,5 mln. ha žieminių kultūrų pasėlių gali pavykti nukulti. Jei išsipildytų tokia prognozė, tai Ukrainos žieminių kultūrų derlius 2022–2023 metų sezoną būtų apie 28 proc. mažesnis“, – sako S.Banelis.
Europos agroekonomikos tyrimų biuro „Strategie Grains“ analitikai prognozuoja, kad 2021–2022 m. sezoną pasaulio rinkos negaus apie 11 mln. tonų kviečių, kurie įprastomis sąlygomis į pasaulio rinkas būtų patekę iš Ukrainos bei Rusijos. Kviečių eksporto prognozė 2021–2022 metų sezonui sumažinta 6 mln. tonų iš Rusijos bei 5 mln. tonų iš Ukrainos. Todėl „Strategie Grains“ analitikai prognozuoja, jog 2021–2022 metų sezoną 2 mln. tonų išaugs kviečių eksportas iš ES 27 šalių narių ir sieks apie 32,5 mln. tonų.
„Strategie Grains“ analitikai prognozuoja, kad 2021–2022 metų sezoną pasaulio rinkų nepasieks apie 12 mln. tonų kukurūzų iš Ukrainos bei Rusijos. Skaičiuojama, kad Ukrainoje šį sezoną kukurūzų derlius bus mažesnis 17 mln. tonų, kviečių derlius sumažės 13 mln. tonų, o miežių – 5 mln. tonų.
Tuo metu ES šalių ir Didžiosios Britanijos šio sezono derliaus potencialą „Coceral“ analitikai vertina optimistiškai. Šios Europos grūdų prekybos organizacijos analitikai kviečių derliaus prognozę ES šalyse ir Didžiojoje Britanijoje šį sezoną kilstelėjo iki 141,3 mln. tonų (2021 metų gruodžio mėnesį prognozė siekė 139,8 mln. tonų). Nepaisant to, pastarosios prognozės yra mažesnės, nei 2020–2021 metų EU ir Didžiosios Britanijos kviečių derlius, kuris siekė 143,2 mln. tonų.
Pasak S. Banelio, „Coceral“ analitikai padidino ir ES bei Didžiosios Britanijos 2021–2022 metų derliaus kukurūzų derliaus prognozę iki 67,3 mln. tonų. Šie skaičiai artimi 2020–2021 metų užaugintam kukurūzų derliui, kuris siekė 67,2 mln. tonų.
„Coceral“ analitikai šiek tiek pakoregavo ES ir Didžiosios Britanijos 2021–2022 metų rapsų sėklų derliaus prognozę iki 19,3 mln. tonų (2021 metų gruodžio mėnesį buvo prognozuojama 20 mln. tonų). Tačiau, pasak S.Banelio, ši prognozė yra didesnė, nei 2020-2021 sezoną užaugintas ES ir Didžiosios Britanijos rapsų sėklų derlius, kuris siekė 18,5 mln. tonų.
Bendras grūdų derlius, „Coceral“ analitikų vertinimu 2022–2023 metų sezoną ES ir Didžiojoje Britanijoje sieks 305,6 mln. tonų. Ši prognozė šiek tiek optimistiškesnė, nei skelbta pernai gruodį, kuomet buvo prognozuojamas 304,5 mln. tonų grūdų derlius. 2020–2021 metų sezoną grūdų derlius šiame regione siekė 307,3 mln. tonų.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2022-2023 metų sezoną žieminių kviečių plotai Lietuvoje sieks 780 tūkst. Ha, šiek tiek mažiau nei pernai, kai žieminių kviečių užsėti plotai siekė 791 tūkst. ha. Šį sezoną Lietuvoje fiksuojamas ženklus augimas žieminių rapsų plotų – jų užsėta 326 tūkst. ha. Tuo metu pernai jų plotai siekė 296 tūkst. ha. Žieminių kvietrugių užsėti plotai šį sezoną sumažėjo ir siekia 54 tūkst. ha. Praėjusiais metais žieminių kvietrugių buvo užsėta daugiau ir jų plotai siekė 65 tūkst. ha.
Saulėti ir sausi orai Europoje ir Lietuvoje, pasak S. Banelio, palankūs ūkininkams pradėti pirmuosius sezono darbus, nors kai kur jau pastebimi pirmieji sausros požymiai.
„Šiuo metu daugelyje ūkių jau pradėti laukų tręšimo darbai. Netrukus prasidės ir sėja, todėl ūkininkai su viltimi laukia kritulių, kurių trūkumas gali būti pragaištingas tiek žieminiams pasėliams, tiek naujos sėjos kultūroms.
Šiuo metu ūkininkai susiduria ir su trąšų stygiumi bei išaugusiomis jų kainomis. Todėl tikėtina, kad šių metų derlių žemdirbiai mėgins užauginti naudodami mažiau trąšų. Be to, jau tenka girdėti, kad rinkoje atsiranda ir ankštinių kultūrų sėklų deficitas, todėl gali būti užsėti mažesni jų plotai“, – pažymi S.Banelis.
