Bendrovė pateikė statistiką. Karbamido tona šiandien kainuoja 1100-1200 eurų už tonų, tačiau jis praktiškai neperkamas. Skystų azotinių trąšų taip pat neperka. Kovą Lietuvoje šių trąšų įprastai buvo parduodama 50 tūkst. t, o dabar tik 5 tūkst. t.
„Achemos“ atstovai įvardino pagrindinę bėdą, kodėl negali dirbti pilna jėga – pirkėjai nenori tiek mokėti ir viliasi, kad kainos kris. Dėl žaliavų iš sankcionuojamų šalių problemos nėra. Jų yra, tačiau tai brangiau nei pirkti iš Rusijos. Baltijos šalių rinkoje bendrovė parduoda apie trečdalį produkcijos. Ukrainoje parduodavo 100 tūkst. t. Problema, kad nebegalima vežti per Lenkiją, kur kita geležinkelio vėžė. Transportavimas per Baltarusiją nebeįmanomas.
„Mūsų šių klausymų tikslas – gal reikia „Achemai“ kokios nors pagalbos, ar įmonė nesusiduria su tuo, kad sankcionuojamos šalys negali pirkti trąšų, ar užtenka eksporto rinkų. Visi žino, kad trąšos, brango 5-6 kartus“, – pasakojo komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.
„Pagalba būtų gerai, nes matome, jog smulkieji ūkininkai trąšų tiesiog nepirks ir derlius bus prastas. O maisto produktų kainos labai smarkiai kils. Trąšos biržinė prekė ir vienintelis protingas sprendimas remti ūkininkus, kad jie augintų maistą“, – siūlė Gintaras Balčiūnas, „Achemos“ valdybos narys.
K. Starkevičius pastebėjo, kad iš 200 mln. t, kurie „dalyvauja“ tarptautinėje prekyboje ir iš jų Ukraina ir Rusija tiekė 30 mln. t. ir tarptautinės organizacijos jau kalba apie badą.
„Azotinių trąšų gamyboje dujų kainos 80 proc. savikainos ir ši dalis jau didėja iki 90 proc. Įvertinant geopolitinę situaciją nuo 2020 m. dujų kainos kyla, Jas perkame tomis pačiomis sąlygom kaip ir kiti ES gamintojai pagal biržos kainą. Pagrindiniai tiekėjai skandinavai, JAV iš „Gazprom“ beveik neperkame. Lyginant su pernai ir užpernai kovu, jos brango daugiau kaip 7 kartus. Europos saugyklos buvo nepakankamai užpildytos, o vartojimas stabilus. Dauguma Europos gamintojų gamyklas arba sustabdė, arba dirba kur kas mažesniais pajėgumais“, – aiškina R. Miliauskas ir sakė, kad, „Achemos“ vertinimu dujos pervertintos, tačiau jas tenka pirkti rinkos kaina.
Kalbant apie kviečių kainas, jos taip pat auga, nes dėl karo iš rinkos iškrito Ukraina ir Rusija, nors vartojimas liko toks pat. Tikėtina, kviečiai dar brangs.
„Juodoji jūra, kaip eksporto kanalas, pilnai užsidarė. Per ten trąšas eksportavo Rusija. Šį trūkumą galėtų užpildyti Kinija, tačiau galioja Pekino apribojimai, kad jokios azotinės trąšos negali būti išvežtos iš šalies teritorijos. Europos pajėgumai galėtų užtikrinti visos ES poreikius, tačiau įvertinus dujų kainą ir tai, kad pirkėjai nenori tiek mokėti, gamyklos sustabdytos. Nors girdime, kad trąšos reikalingos, tačiau prekybininkai tikina, kad kainos per aukštos. Visgi, pagal mūsų skaičiavimus ūkininkams apsimoka pirkti brangias trąšas, nes derlius brangus“, – konstatuoja R. Miliauskas ir pastebi, kad kiekviena gamykla svarsto, ar verta gaminti trąšas, nes neaišku, kiek jas pirks.
Kabant apie eksportą, „Achema“ jo geografijos nekeičia. Pirkėjai tie patys. Bendrovė pasiruošusi dirbti pilnu pajėgumu, bet dėl menkos paklausos dirba puse pajėgumų. Valstybės įvairiai mėgina padėti ūkininkams. Vieni mažina PVM, kiti nustato didžiausias galimas energetinių išteklių kainas, kiti remia ūkininkus.
Gintaras Balčiūnas sakė, kad stebi trąšų poreikį Baltijos rinkoje ir mato, kas azotinių trąšų trūksta 10 proc., tačiau skystų azotinių trąšų poreikis nepatenkintas 50 proc., nes ūkininkai nesiryžta mokėti tų kainų, kurios yra.
„Ūkininkai tikėjosi, kad kainos kris. Pirko tik pirmam tręšimui. Tačiau kainos tik augo. Jei už kviečius ūkininkai gaus bent 400 eurų, dirbs pelningai“, – sakė pats ūkininkaujantis K. Starkevičius.
