Tiesa, panašu, šie pokyčiai į valdininkų kabinetus dar neatslinko. Pavyzdžiui, Aplinkos ministerija užsimena, kad trąšų šiemet naudosime dar daugiau nei pernai. Žemės ūkio ministerija kol kas neplanuoja peržiūrėti savo politikos, nors grūdų augintojai neprašo finansinės paramos. Jie tik norėtų, kad būtų sumažinti reikalavimai, trukdantys gamybai. Tokie, kaip kai kuriuos sėjomainos reikalavimai, dirbamos žemės plotų mažinimas ir galbūt vertėtų peržiūrėti griežtėsiančius žaliojo kurso reikalavimus, nes vien dėl trąšų trūkumo kai kuriuose įgyvendinsim kur kas greičiau nei planuota, vadinasi, teoriškai galima atsisakyti kitų.

Neoficialiai kalbama, kad grūdų kainoms „išskridus į kosmosą“, labai pelningai galima dirbti ir perkant keletą kartų pabrangusias trąšas bei degalus. Lietuva viena didžiausių Europos grūdų eksportuotojų. Mes išvežame iki 5 milijonų tonų javų per metus. Rusija virš 20 milijonų.

Grūdų tona trečiadienį Lietuvoje jau viršijo 400 eurų už toną. Tau absoliutus rekordas. Grūdų augintojai prašo tik galimybių dirbti. Lietuvos paukštynai mažina gamybą ir sako, kad dėl aukštų kainų patiria nuostolių ir prašo paramos.

Žalio kurso pokyčių nebus

„Aplinkos ministerijos specialistai kol kas neturi tokių indikacijų, kad ūkininkai šiais metais naudos mažiau trąšų. Iki šiol parduodamų trąšų kiekis kasmet tik augo. Visas šio klausimo reglamentavimas yra Žemės ūkio ministerijoje, todėl kviečiame šiuo klausimu kreiptis į kolegas iš ŽŪM“, – rašoma Aplinkos ministerijos komentare.

Žemės ūkio ministerijos 2021–2030 m. žemės ūkio, maisto, kaimo plėtros ir žuvininkystės plėtros programos projekte, siekiant taikyti aplinkos, klimato kaitos ir kitus valdymo įsipareigojimus bei inovatyvias, tausias technologijas žemės ūkio ir miškininkystės veikloje siūloma priemonė – Mineralinių trąšų naudojimo pokytis (sumažėjimas), palyginti su 2021 metais (proc.). – 15 proc.

„Reikėtų atsisakyti dalies ribojimų, kurie mažina mažina gamybą. Vien žole gyvi nebūsim. Pavyzdžiui, 4 proc. dirvų palikti pūdymo, padidinti apsauginiai atstumai nuo griovių. Baigti keistas reformas, keisti žemėtvarkos valdymą, didinti mokslo darbą. Išauginti kvalifikuotą biurokratą reikia daugelio metų. Iš valdžios pusės nematome jokios strategijos“, – sako Petras Puskunigis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius ir sako, kad jei toliau tęsime tokia dvasia, tai gali būti, kad tiesiog pritruks maisto.

Petras Puskunigis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas
Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis

P. Puskunigis sako, kad dėl priešiškumo ūkininkams iš dalies kalti ir patys žemdirbiai – nereikėjo demonstruoti lengvai uždirbamų pinigų.

„Antradienį trąšas pirkau rudeniniai sėjai. Pardavėjai buvo „pasislėpę“ kelias mašinas. Trąšų Lietuvoje nėra fiziškai. Reikės laukti, kol fosforas ir kalis atplauks iš Kanados. Jų kaina, lyginant su tuo, kas buvo prieš 2-3 metus didėjo iki trijų kartų. Tačiau tokiomis grūdų kainomis ūkininkai jas perka, nes galima uždirbti. Aš pats taip pat fiksuosiu kito derliaus pardavimą. Reikia apyvartinių lėšų“, – dėsto P. Puskunigis ir sako, kad jam keista, kaip perdirbėjai mėgina uždirbti ūkininkų sąskaita.

Asociacijos vadovas sako, kad dabar pieno kainos stambiems gamintojams ypatingai aukštos ir galima uždirbti. Tačiau masiškai traukiasi vidutiniai ūkiai po 50-70 karvių. Arba neapsimoka, arba jaunimas atsisako dirbti gyvulininkystėje.

„Bendrauju su žemės ūkio technikos pardavėjais ir matau, kaip žmonės keičia profilį ir šluoja augalininkystei skirtą techniką. Tiems, kurie skundžiasi, kad trūksta žmonių, atsakymas paprastas – mokėkit padorias algas“, – aiškina P. Puskunigis.

Žmonės neįpirks maisto

„Šiandien (trečiadienį red. past.) biržose kviečiai kainavo 440 eurų. Ūkininkai Lietuvoje juos siūlo parduoti po 420. Dujų kainos šoko 12 kartų. Tokiom kainom vištienos kilogramas turėtų kainuoti 1,5 euro. Dabar gauname apie eurą. Kiek daugiau moka tik lenkai“, – aiškina Jonas Jagminas, „Agroaeves group“ vadovas.

J. Jagminas įvardina ir kitas šio šuolio pasekmes – žmonės tiesiog neįpirks maisto ir siūlo Vyriausybei pagalvoti apie subsidijas šiam sektoriui.

Paukščių augintojų asociacija išplatino pareiškimą, kad piktinasi žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko elgesiu:

„2022 m. kovo 8 dieną, asocacijos nariai dalyvavo pasitarime ministerijoje norėdami sužinoti ministerijos požiūrį į maisto gamybos savikainos augimą, taip pat mažėjančias gamybos apimtis. Asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis apibūdino padėtį, informavo ministrą, kad neišvengiamai mažės gamybos, o jas atstatyti bus sunku dėl tėvinio pulko sunaikinimo. Asociacijos tarybos narys Koperatyvo „Aograves“ vadovas Jonas Jagminas išvardijo šimtais procentų išaugusių žaliavų ir energetikos kaštų dedamąsias ir klausė kokia yra valstybės politika apie apsirūpinimą maistu, nes esant tokiai savikainai ūkius reikia uždaryti ir tai lems maisto trūkumą. Ministras Kęstutis Navickas jau pradžioje nebuvo draugiškai nusiteikęs, įėjęs su niekuo nepasisveikino ir nutraukęs J. Jagminą išvadino paukštininkus demagogais ir neatsisveikinęs išėjo. Asociacijos nariai ir ūkininkai liko šoke dėl elgesio, ypač nepriimtina, kad žmogus kuris turėtų išklausyti argumentų ir argumentuotai atsakyti tiesiog viešai pademonstravo tiek žemės ūkio neišmanymą, tiek nepagarbą asociacijos nariams. Po šio incidento LPA abejoja, kad LR Žemės ūkio ministerija tinkamai vykdo savo priskirtas funkcijas.“

Jonas Jagminas

Praeitą savaitę Žemės ūkio ministerija nuostolius patiriančiam kiaulininkystės sektoriui numatyta skirti 6,1 mln. eurų valstybės pagalbos. 2 mln. eurų turėtų atitekti ir paukštininkystės sektoriui. Tam šiandien pritarė Vyriausybė. Valstybės pagalbos schemas dėl abiejų sektorių dar turės patvirtinti Europos Komisija.

Auksiniai grūdai

Kas vyksta trąšų ir grūdų rinkoje trumpai Delfi temoje apibūdino Karolis Šimas, „Agrokoncerno grūdų“ generalinis direktorius:

„Prieš karą „Matif“ biržoje kviečiai pardavinėti po 260 eurų, prasidėjus karui kaina šovė į viršų ir aukščiausias taškas buvo 370 eurų. Be to, javų trūksta ir ūkininkas Lietuvoje galėjo gauti 370 eurų. Pas mus yra žemdirbių, kurie mėgina „pagauti“ tokią kainą ir parduoti. Tai du kartus didesnė daugiau nei vidutiniškai mokėta prieš 2-3 metus, kai už kviečiu tona vertinta 150-160 eurų.

Lietuviai į Rusiją grūdų neveža ir iš ten neperka. Iš Ukrainos importuodavome kukurūzus, tačiau juos yra kuo pakeisti. Kas kita, nežinia kokį derlių mes patys nuimsime. Technikos, augalų apsaugos priemonių yra, tačiau dėl sutrūkinėjusių tiekimo grandinių Lietuvoje trūksta bent 20 proc. trąšų.

Iš Rusijos trąšos, net užsakytos ir už kurias sumokėta, nebus vežamos. Klausimas, kiek „Achema“ pagamins azotinių trąšų ir kiek jų galės patiekti vietiniai rinkai.

Stambūs ūkiai, kurie laikėsi technologijų, dar metus galės tręšti mažiau. Blogiau bus smulkiesiems. Be to, neaišku, kokia bus gamta. Ji gali tiek pagerinti, tiek sugadinti derlių, nors jau aišku, kad tokio milžiniško pertekliaus, kaip dabar, nebebus.“

Žemės ūkio ministerija

Ministerija nieko keisti neplanuoja

Kristina Simonaitytė, žemės ūkio ministro patarėja klimatui ir aplinkosaugai:

„Žaliojo kurso tikslas – nuosekliai pereiti prie tvarios žemdirbystės. Tai nėra trumpalaikis tikslas ar įsipareigojimas. Norint pasiekti ilgalaikių tikslų, svarbu keisti požiūrį, tikslingai pereiti prie žemdirbystės metodų, kurie leidžia efektyviau naudoti trąšas, augalų apsaugos produktus ir išskiria mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD).

Tam taikomos įvairios gamtai palankios praktikos, jų kompleksas – sėjomaina, tarpiniai pasėliai, neariminė žemdirbystė, augalų juostos, integruota kenkėjų kontrolė ir t.t.

Dėl išaugusių kainų, tikėtina, mažėsiantis trąšų ir augalų apsaugos priemonių naudojimas nebūtinai yra tvarus ir išsilaikysiantis.

Kita vertus, šios pasikeitusios ekonominės aplinkybės ir panašių kainų šuolių rizikos ateityje gali paskatinti ūkininkus būtent pereiti prie ekologinio ūkininkavimo ir kitų aplinkai palankių praktikų ir taip sumažinti priklausomybę nuo trąšų, augalų apsaugos produktų ir energinių resursų kainų svyravimo, taip didinant ir savo, ir visos mūsų žemės ūkio ekonominį atsparumą.

Šiandieninė situacija gali paskatinti ilgalaikius pokyčius, perėjimą prie praktikų ir technologijų, kurios yra energetiškai efektyvesnės, mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro, taip pat trąšų, augalų apsaugos priemonių naudojimą tuo pačiu didinant ir ūkių ekonominį atsparumą.

Be to, tvaresnis ūkininkavimas yra skatinamas teikiant prioritetinius balus projektams, kuriems prašoma Kaimo plėtros programos paramos investicijoms į tvaresnį, tikslesnį, energetiškai efektyvesnį ūkininkavimą. Taip pat nemažai lėšų skiriama remiant perėjimą prie ekologinio ūkininkavimo ir ekologiškai ūkininkaujantiems.

Vis dėlto, jeigu pokyčiai (mažesnis trąšų ir augalų apsaugos priemonių naudojimas) bus tik trumpalaikiai, sąlygoti vien ekonominių aplinkybių, tai neturės įtakos Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimui.

Ilgalaikiam apsirūpinimo maistu saugumui užtikrinti, sumažinti rizikas ir didinti maisto sistemų atsparumą yra labai svarbu, kad natūralios sistemos, kurias naudojame maisto gamybai būtų geros būklės ir atsparios, o klimatas stabilesnis.„