Komentuodamas rinkai ir bendrovės klientams aktualius pokyčius, „Linas Agro“ vadovas Tomas Pučkis teigė, kad žemdirbiams skirtų prekių ir paslaugų sukoncentravimas vienose rankose leis užtikrinti itin aukštą paslaugų kokybę, jų plėtrą ir suteiks daugiau galimybių Lietuvos žemdirbiams, rašoma pranešime.

„Būdami vienintele įmonių grupės „Linas Agro Group“ bendrove, kuri teikia žemdirbiams skirtas prekes ir paslaugas, mes galėsime užtikrintai pasakyti, kad mūsų klientai viską gali gauti iš vienų rankų. Mes atstovaujame tik kruopščiai atrinktiems prekių ženklams, galime pasiūlyti žemdirbių mėgstamiausius produktus ir sertifikuotas sėklas, pateikdami detaliai dokumentuotus kiekvienos veislės privalumus. Be to, siūlome išbandytas ir patikrintas auginimo technologijas, kurias plėtoja geriausi specialistai“, – vardijo T. Pučkis.

Pasak jo, po įvykusio įmonių veiklų perskirstymo „Linas Agro“ nuo šiol taip pat gali pasiūlyti didžiausią šalyje elevatorių tinklą, kuris, palyginti su ankstesniu kiekiu, išaugo dvigubai.

„Esame orientuoti į ilgalaikį bendradarbiavimą ir abipusę naudą, todėl nuolat investuojame į greitą klientų aptarnavimą ir reikiamą infrastruktūrą. Pavyzdžiui, modernų sėklų fabriką ar praėjusių metų rugpjūtį baigtą statyti naują sėklų sandėlį. Tikime, kad modernizacija ir paslaugų sutelkimas vienose rankose leis mums tapti dar patikimesniu žemės ūkio verslininkų partneriu“, – akcentavo „Linas Agro“ vadovas.

Kalbėdamas apie Lietuvoje vykstantį žemės ūkio bendrovių didėjimą ir jungimąsi T. Pučkis pabrėžė, kad tokia tendencija yra logiška, nes mažos šalys, mažos rinkos nėra labai įdomios globaliems gamintojams.

„Kuo daugiau smulkių žaidėjų rinkoje, tuo dar nepatrauklesni atrodome. Būdami smulkesni ir tarpusavyje konkuruodami mažoje rinkoje pralaimime konkurencinėje kovoje ir tarptautiniams žaidėjams, kurie turi derybinę galią savo centinėse būstinėse. Būdami maži prarandame derybines pozicijas su tarptautiniais distributoriais ir esame nepajėgūs tiek Lietuvoje, tiek Baltijos šalyse pristatyti naujovių ypač patraukliomis kainomis. Dažnu atveju tarpusavyje įsiveliama į nenaudingą kainų karą, kai vietoj to būtų galima investuoti į naujoves, mokslo, technologijos pažangą ar naujų specialistų ugdymą“, – sakė „Linas Agro“ vadovas.

Anot jo, žemės ūkio įmonių didėjimas ir paslaugų koncentravimas yra naudingas, nes taip užtikrinamas stabilumas visomis prasmėmis, o pirmiausia finansinis.

„Mes galime garantuoti ūkininkams gerų sąlygų užtikrinimą, stabilumą ir patikimumą. Įmonė pasirūpina ir užtikrina gerą produktų krepšelį pas geriausius pasaulinius gamintojus, yra pajėgi gauti pasaulines naujienas net į tokias mažas rinkas kaip Baltijos šalys, taip pat ir į Lietuvą . Rūpinasi nenutrūkstamu prekių tiekimu palankiomis kainomis. Užtikrina visą veiklos grandinę: nuo sėklų pardavimo iki grūdų supirkimo. Kuo didesnė įmonė, tuo lanksčiau gali atliepti ūkininkų poreikius ir koreguoti sutarčių sąlygas, atsižvelgdama į situaciją: blogą derlių, kainų šuolius ir kt.“ – teigė T.Pučkis.

Planuojama, kad didžioji dalis pokyčių, po kurių „Linas Agro“ galės visiškai teikti bendrovei perleistas žemdirbiams skirtas prekes ir paslaugas, bus įgyvendinta šių metų antrąjį pusmetį.

Bendrovė „Linas Agro“ priklauso „Linas Agro Group“, kuri yra didžiausia Baltijos šalių žemės ūkio ir maisto gamybos įmonių grupė, sudaryta iš 75 pavaldžių ir trijų asocijuotų įmonių, veikiančių 8 šalyse. Jose dirba daugiau nei 5 tūkst. darbuotojų. Įmonių grupė vykdo veiklą visoje maisto gamybos grandinėje „nuo lauko iki stalo“: bendrovės valdomos įmonės gamina, ruošia ir parduoda žemės ūkio ir maisto produktus, taip pat tiekia prekes ir paslaugas žemdirbiams.

Praeitų metų liepos viduryje „Linas Agro Group“ įsigijo kontrolinius „Kauno grūdų“, „Kaišiadorių paukštyno“, „Vilniaus paukštyno“ ir su jomis susijusių bendrovių akcijų paketus. Po išsamios įsigytų įmonių veiklos analizės buvo pradėta planuoti ir įgyvendinti pertvarkas, kurios turėtų sustiprinti grupės įmonių veiklą kiekvienoje srityje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją