„Daiginimas namuose yra itin patogus, nes augalams galime užtikrinti pačias geriausias sąlygas. Kadangi temperatūra namuose šiuo metu yra aukštesnė nei lauke, sėklos greičiau sudygs, o daigai nenušals. Be to, galima daiginti ne tik įvairius augalus, kuriuos vėliau perkelsite į dirvą, bet ir prieskoninių žolelių bei maistinių žalumynų, kuriais pagardinsite patiekalus“, – sako „Moki veži“ rinkodaros vadovė Laima Skirienė, rašoma pranešime.
Ką jau galime pradėti daiginti?
Ankstyvą pavasarį namų sąlygomis išsidaiginsite pomidorų, agurkų, kopūstų, salierų, svogūnų (iš sėklų), kuriuos vėliau lengvai perkelsite į šiltnamį ar daržą. Gegužę patogu daiginti moliūgų, arbūzų ir cukinijų sėklų, o kone ištisus metus vazonėliuose ant palangės galima auginti krapus, čiobrelius, rozmarinus, mėtas, ridikėlius, salotas, saulėgrąžų daigus ir bet kada prireikus, po ranka turėti šviežių ingredientų.
Norint dar iki vasaros namuose pasidžiaugti margaspalviais žiedais, ankstyvą pavasarį galima daiginti ir gėles: petunijas, pelargonijas, lobelijas, verbenas, tagetes, begonijas ar našlaites. Taip pat patagonines verbenas, levandas, ežiuoles. Žolinių augalų gerbėjams rekomenduojama pasisėti lendrūnų, miskantų, soruolių ar ašuočių.
Nuo ko pradėti daiginti?
Tam, kad galėtumėte tikėtis gausaus derliaus, pirmiausia svarbu tinkamai išsirinkti visas priemones. O pradėti reikėtų nuo pačių daržovių, žalumynų ar gėlių sėklų.
„Nepriklausomai nuo to, ar sėklas pirksite parduotuvėje, ar daiginsite iš savo surinkto derliaus, turėkite omenyje, kad jų galiojimo laikas yra skirtingas. Pavyzdžiui, svogūnų sėklas tinka daiginti dvejus, o arbūzų – šešerius metus. Prieš pat daiginimą, jas suberkite į druskuotą vandenį (stiklinei vandens – šaukštelis druskos) taip, kad apsemtų, ir sėjai naudokite tik tas, kurios nugrims į dugną. Sėklas, kurios išplauks į paviršių išmeskite, jos nekokybiškos“, – aiškina L. Skirienė.
Kitas žingsnis – tinkamai pasirinkti daigyklą. Jos skirstomos į plastikines, durpines ir vis labiau populiarėjančias kokosines. Plastikinės daigyklos patogios tuo, kad jas galima naudoti kelerius metus iš eilės – po kiekvieno daiginimo, užtenka jas išplauti ir atidėti kitam sezonui. Durpinės ir kokosinės daigyklos į dirvą sodinamos kartu su visu indeliu – augalo nereikia persodinti. Taip augalų šaknys lieka nepažeistos ir puikiai prigyja.
Augalų substratų gidas
Vienas svarbiausių veiksnių, nuo kurio priklauso daigų derlius – dirvožemis. Jis padeda augalams ne tik greičiau užaugti, bet ir būti tvirtiems bei atsparesniems įvairioms ligoms. Todėl prieš daiginimą, jau pasirūpinus sėklomis ir daigyklomis, svarbu išsirinkti tinkamą substratą, kuris padės sulaukti gausaus ir kokybiško derliaus.
„Substratą reikėtų rinktis pagal daiginamų augalų rūšį: pavyzdžiui, pritaikytą konkrečiai pomidorams, agurkams ar daigams. Jie vienas nuo kito skiriasi savo sudėtimi, rūgštingumu ir naudingų medžiagų kiekiu. Kambariniams augalams reikalingas kitoks substratas, kurį patyrusios sodininkės dažnai pasiruošia pačios – skirtingomis proporcijomis maišydamos lauko ar kompostinę žemę, durpes, perlitą, medžių žieves ir pan. Taip užtikrinamos geriausiai kiekvieno iš jų poreikius atitinkančios auginimo sąlygos“, – sako rinkodaros vadovė.
Daiginimo ABC
Pats daiginimo procesas yra gana paprastas: į indelį įtieskite sudrėkintą audinio skiautę ir tolygiai paskleiskite stambias sėklas, tokias kaip saulėgrąžų, moliūgų, arbūzų ar pupelių. Tuomet jas sandariai uždenkite dangteliu ar sandaria marle ir kartas nuo karto praverkite, kad prasivėdintų. Pasirodžius pirmiesiems daigeliams (paprastai tai užtrunka iki 5–7 dienų), perkelkite juos į vazoną ar indelį su žemėmis, sėklas gerai prispauskite ir toliau auginkite. Pavyzdžiui, tokiu būdu galima užsiauginti saulėgrąžų daigų, kurie tinka maistui.
Pomidorų, agurkų sėklas ar maistui naudojamus daigus galima daiginti ir paskirsčius juos ant drėgno popieriaus lapo. Pirmieji daigeliai turėtų pasirodyti jau kitą dieną, tuomet perkelkite juos į vazoną su žemėmis ir toliau auginkite. Tam, kad dygimo procesas paspartėtų, kai kurioms augalų sėkloms gali prireikti ir stratifikavimo (apdirbimo šalčiu) ar skarifikavimo (luobelės pažeidimo).
Daigams reikia šilumos ir drėgmės
Pasak L. Skirienės, tam, kad sėklos sudygtų, joms reikia nemažai drėgmės, šilumos ir kantrybės.
„Viena dažniausiai pasitaikančių klaidų daiginant sėklas yra netinkamas jų laistymas. Jei jos gaus per daug vandens, daigai negalės sudygti. Todėl svarbu prisiminti, kad žemę reikia išlaikyti vos drėgną, t. y. laistyti ją tik tada, kai ji yra visiškai sausa. Žinoma, sėklas būtina saugoti ir nuo išdžiūvimo. Ypač rekomenduoju atkreipti dėmesį į daigus, pasėtus į durpinius puodelius. Juose žemė greičiau džiūsta, todėl augalus reikia dažniau laistyti, kas 12 valandų“, – aiškina rinkodaros vadovė.
Sėkloms sudygti reikia daug šviesos, todėl daiginimui skirtus indelius ar lapą popierinio rankšluosčio su pasėtomis sėklomis laikykite šiltoje ir saulėtoje vietoje. Jei namuose trūksta šviesos, galite naudoti fluorescencinius šviestuvus. Pasirodžius pirmiesiems daigeliams, juos reikėtų laikyti įjungtus bent 12 valandų per parą.
Pradedama per anksti
Kalbėdama apie didžiausias ir dažniausiai pasitaikančias daiginimo klaidas, L. Skirienė pamini ir netinkamą sėjimo laiką. Daugeliui augalų būtina šviesa ir šiluma, o žemoje temperatūroje jie išstyps ir išvirs, taip pat nebus atsparūs įvairiems kenkėjams, o kartu ir derlius bus labai mažas arba jo apskritai nebus.
„Prie dažniausiai pasitaikančių klaidų galima paminėti ir per giliai pasėjamas sėklas, nes tai sumažina tikimybę, kad jos sudygs. Rekomenduojama jas berti kuo arčiau paviršiaus, tačiau jos neturėtų kyšoti. Visgi įdėjus šiek tiek daugiau kantrybės, minėtų klaidų įmanoma lengvai išvengti, o už pastangas labai greitai galėsite džiaugtis stipriais ir sveikais daigais“, – teigia „Moki veži“ rinkodaros vadovė.
