Nuomonės formuotojas Saugirdas Vaitulionis socialiniame tinkle pasipiktino dabartinėmis kainomis, ypač pavertęs jas į litus:
„Rokfelerių šalyje – nieko naujo! Ubagai mums ne draugai, kaip žinia. Aš gal iš tų nedaugelio kurie tai daro, bet kai kažkokia kaina nustebina, nuolat vis dar pabandau paversti į litus, tai, nežinau kaip jums, bet „lietuviški agurkėliai“ už penkiasdešimt litų yra rimtesnė silpnaprotystė. Dar labai rekomenduoju šilauoges po septyniasdešimt. Žmonės išdurnėjo, aš jums sakau“, – rašė jis ir pateikė nuotrauką, kurioje matyti, kad pomidorų kaina siekia 12,50 Eur už kilogramą, o šilauogių indelis – 19,50 Eur.
Nauja praktika – pardavinėti po vieną trešnę
Po šiuo įrašu viena komentatorė pateikė ir kitą pavyzdį, kuomet trešnės parduodamos vienetais.
Tačiau patys prekybininkai sako, kad trešnes ir obuolius pardavinėti vienetais yra normalu, ypatingai prekiaujant brangiais ir išskirtinės kokybės vaisiais.
Pavyzdžiui, fizinėje parduotuvėje Vilniuje ir elektroninėje Tikrivaisiai.lt trešnės parduodamos po vieną (45 ct už vienetą), slyva 75 ct, braškė 30 ct, ananasas (virš 2 kg) 18,86 euro, obuolys 41 ct, apelsinas 1,51 euro.
Ispanijoje gyvenanti Tikrivaisiai.lt savininkė Gintarė Čivilienė Delfi paaiškino, kad toks prekybos modelis natūrali praktika.
„Savo parduotuvėje rašome apytikslį vienos prekės svorį. Mums tai kur kas sunkiau, nei prekiauti kilogramais, nes turime kiekvienos partijos vaisius sverti ir įvertinti. Vieną savaitę mangas gali sverti 300 gr, bet jis gali būti ir 2 kg. Mano nuomone, žmogus turi turėti teisę nusipirkti 1 braškę, 1 datulę, 1 trešnę. Taip parduodame daug produktų. Galbūt žmogus nedaug valgo, jam didelio kiekio vaisių nereikia. Mums labai svarbu, kad maistas nebūtų eikvojamas ir produktai išmetami. Skatinu, kai perkama tik tiek, kiek reikia“, – verslo logiką aiškina G. Čivilienė.
Tokį kiekį įmonė gali ir atvežti, tačiau už mažų kiekių pristatymą reikia papildomai sumokėti 3 eurus. Verslininkė prisipažįsta, kad pati nėra mačiusi 2 trešnių užsakymo, tačiau po 4 pasitaiko. Kai klientas tiesiog nori jų įsigyti pabandymui. Įmonė prekiauja tik šviežiais produktais, kurie sandėliuojami trumpai. Vaisiai skraidinami iš šalių, kurios tuo metu vaisių sezonas. Verslui jau treji metai.
„Jei kalbėsime apie trešnes, jos prinokusios ūkyje ir atskraidintos lėktuvu, o ne plukdytos laivais. Gyvename nuostabiais laikais, kai žiūrėdami pro langą į sniegą galime suvalgyti šviežią trešnę iš Pietų Amerikos. Arba galite palaukti vasaros ir ją nusiskinti kaimynų sode“, – dėsto G. Čivilienė ir neslepia, kad visas jos asortimentas brangesnis nei prekybos tinkluose, nes kiekvieną savaitę perkami tiesiogiai iš Ispanijos ūkininkų ir vežami į Lietuvą. Jie nesandėliuojami pas didmenininkus.
Verslininkė neslepia, kad bėgant metams kainos kyla ir pačioje Ispanijoje. Vien per praeitus metus jos šoktelėjo bent 20 proc.
Mažesnis įperkamumas, daugiau prekių
Prekybos specialistas paaiškina, kodėl imamasi tokios taktikos, kai vaisiai ir uogos parduodami vienetais. Tai toli gražu ne prekybininkų klaida.
„Sąžiningumas, prekybinė etika, adekvatus pirkėjo informavimas – čia šitų klausimų rinkinys.
Tai labai sąžiningas kainos pateikimo būdas, nes kaina už mato vienetą, kurį pirkėjas gali realiai nupirkti. Jei nori, gali pirkti nors ir vieną uogą. Blogiau, kaip, pavyzdžiui, „Biedronkoje“ parduodamas sūris. Rašoma kaina už 100 gr, bet parduodamas tik kur kas didesnis kiekis“, – aiškina Petras Čepkauskas, „Pricer.lt“ bendraturtis.
P. Čepkauskas pabrėžia, kad parduodant sveriamus dalykais yra daug tokių klausimų ir jų pateikimas pirkėjui priklauso nuo prekybininkų profesionalumo.
„Dabar madingas judėjimas, kai prekiaujama be pakuotės, produktai sveriami. Imkim riešutukus, prieskonius – įprastai jų pakuočių dydis apie 100 gr ir mažiau. Dabar prekybininkai pastatė sveriamus modulius su nurodyta vieno kilogramo kaina 9.99 už kilogramą, tačiau žmogui tai brangu, o šalia stovi tos pačios fasuotos po 100 gr prekės už 1.99 (taip yra smulkiais skaičiais kaina už kilogramą nurodyta, bet kas į jas žiūri?). Ir visas sveriamų prekių projektas pas prekybininką eina velniop, o Žemė sėjama pakuotėmis, nes pirkėjas nori mokėti pigiau ir nesupranta, kad perkant kur kas mažesnį kiekį ir kilogramo kaina būna didesnė“, – aiškina P. Čepkauskas.
Pasak eksperto, iš vienos pusės tai vizualinis priviliojimas, iš kitos pusės, krentant pajamoms ar perkamajai galiai, pagalbinis būdas žmonėms su fiksuoto biudžetu – už kelis eurus nupirkti daugiau įvairių produktų. Ypač tai aktualu mažoms šeimoms ir vienišiams.
„Aišku, pats sąžiningiausias metodas daugiau sveriamų produktų su kaina už kilogramą. Bet kuriame prekybos tinkle galima nusipirkti sveriamą sviestą, grietinę, duoną, dribsnius, cukrų? O mažėjant pakuotei – pačio produkto savikaina artėja prie pakuotės kainos. Kartais ją ir peržengia, ypatingai, kai fasuojama labai mažais kiekiais. Pavyzdžiui, 100 gramų grietinėlės kavai, kuri išfasuota į 10 pakuočių po 10 gramų, už 55 ct vienetas, arba 5,5 euro kilogramas“, – teigė jis.
