Pasak Aplinkos ministerijos, naujo mokesčio tikslas mažinti iškastinio kuro naudojimą vidaus degimo varikliuose.
Šiuo metu ūkininkų transporto priemonėms – nuo lengvųjų automobilių iki traktorių – taikomi du taršos mokesčiai. Traktoriams ir kitai ne keliais judančiai technikai nuo 2020 metų taikomas vienkartinis taršos mokestis, kai technika registruojama Lietuvoje pirmą kartą arba Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registre keičiasi jos valdytojas. Šio taršos mokesčio mokėjimo tvarka nesikeičia.
Kitas taršos mokestis, įsigaliojęs nuo praėjusių metų pradžios, taikomas kitoms žemės ūkyje naudojamoms transporto priemonėms, kurios juda keliais ir yra skirtos keleiviams ir/ ar kroviniams vežti. Tokiu atveju mokestis taikomas pagal šių transporto priemonių sunaudotą degalų kiekį.
Ūkininkai turi deklaruoti automobilių keliais riedančių transporto priemonių degalus, pagal konkrečias transporto priemones (išskyrus žemės ūkio veiklai naudojamus ne keliais judančius mechanizmus). Deklaracijos teikiamos VMI, o kontrolę vykdo Aplinkos apsaugos departamento inspektoriai.
Iki 2020 metų galiojo lengvata, kad jeigu tavo veikloje žemės ūkis sudaro 50 proc. tai taršos mokestis netaikomas. Tai, pavyzdžiui, jeigu turi ūkį, bet ir vilkiką tarptautiniams pervežimams, nereikia mokėti taršos mokesčio už vilkiko keliones. Jeigu keliais vežama ūkio produkcija, pavyzdžiui, grūdai, mokėti nereikia.
Piktinasi, kad didins atskirtį
Visa tai reikia deklaruoti VMI ir sumokėti mokesčius. Problema, kad dalis ūkių tikina net nevedę tokios apskaitos ir nežino, kaip ir ką deklaruoti. To nepadarius gresia baudos.
„Senų automobilių apmokestinimas tik padidinta atskirtį tarp miesto ir kaimo, jau dabar stebint kaimų tendencijas matosi kaip per kelis dešimtmečius kaimo vietovėse beveik per pusę sumažėjo kaimo gyventojų, dėl ko uždaromi darželiai, mokyklos, kirpyklos ir parduotuvės. Susisiekimas tarp miesto ir kaimo kasmet dėl optimizuojamų tarpmiestinių autobusų judėjimo blogėja. Kaime gyvenantys nebegali viešuoju transportu nuvykti ir parvykti iš/į darbą mieste ar priemiestyje, vienintelė galimybė gyvenant kaime į darbą, darželius, važiuoti automobiliu“, – dėsto Vytautas Buivydas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos pirmininkas.
Asociacijos vadovas tikina, kad šis ne visai protingas aplinkos ministro sprendimas, apmokestinti senesnius automobilius yra blogas, atimantis iš mažesnes pajamas turinčių asmenų susisiekimo galimybę ir sako, kad teisingiausias taršos mokestis yra pagal sunaudojama kurą per kuro akcizo mokesčio reguliavimą. Tas kas daugiau važiuoja tas daugiau ir susimoka.
Mokės pagal nuvažiuotus kilometrus
Aplinkos ministerija atsakė į Delfi klausimus apie naują mokestį:
1. Kiek ūkininkų tai palies?
Tai palies tuos ūkininkus, kurie naudoja kelių transporto priemones veiklai, kuria siekiama gauti pajamų ar pelno, vykdyti, pavyzdžiui sunkvežimiai grūdams vežti, pienovežiai, šaldytuvai ir pan. Taip pat lengvieji automobiliai, jei jie naudojami veiklai, kuria siekiama gauti pajamų, pelno, vykdyti.
2. Koks bus vidutinis šio mokesčio dydis vienam ūkiui?
Tai priklausytų nuo naudojamų transporto priemonių, pavyzdžiui sunkvežimiams, nuo kurių pirmosios registracijos iki mokestinio laikotarpio paskutinės dienos suėjo ne daugiau kaip 3 metai nuo mokesčio atleidžiami. Lengviesiems automobiliams, kurie varomi benzinu ir (ar) dujomis, jei nuo jų pirmosios registracijos iki mokestinio laikotarpio pabaigos praėję ne daugiau kaip 4 metai, nuo mokesčio taip pat atleidžiami. Visi kiti, kuriems netaikomas atleidimas nuo mokesčio, mokesčio dydis apskaičiuojamas pagal sunaudotą degalų kiekį per mokestinį laikotarpį – kalendorinius metus. Pavyzdžiui, jei ūkininkas per metus nuvažiuoja 10 tūkst. km. ir sunaudoja 20 litrų dyzelino 100 km. – mokėtų 19 eurų per metus.
3. Kiek lėšų planuojama surinkti?
Įplaukos skaičiuotos bendrai, ne tik dėl ūkininkų kelių transporto apmokestinimo, tad vertinti, kokią dalį jų sudarys ūkininkų sumokamas mokestis tikslai negalime, tačiau sprendžiant iš to, kad apie 126 tūkst. ūkininkų gauna dyzelino kvotas ir darant prielaidą, kad jie naudoja taip pat kelių transporto priemones, kurios yra apmokestinamos mokesčiu už aplinkos teršimą, apytiksliai sudarytų apie 0,5 mln. eurų per metus.
4. Koks šio įsigaliojusio mokesčio tikslas?
Mokesčio tikslas – mažinti iškastinio kuro naudojimą vidaus degimo varikliuose bei prisidėti prie Lietuvai nustatytų tikslų – mažinti klimato kaitą ir oro taršą ypač azoto oksidais ir kietosiomis dalelėmis, įgyvendinimo. Be to, šis įstatymas taip pat įgyvendina EBPO rekomendacijas Lietuvai – atsisakyti lengvatų, kurios neprisideda prie aplinkosauginių tikslų įgyvendinimo. Žemės ūkio sektoriui numatytos lengvatos, pagal Įstatymo projekto derinimo metu pateiktas Konkurencijos tarybos išvadas suteikia nepagrįstą pranašumą prieš kitus sektorius ir iškraipo rinką, todėl turi būti panaikintos. Šios lengvatos, kaip šiuo atveju mokesčiu pavidalu teikiamos subsidijos taikymas turi būti suderintas su Europos komisiją ir tik ją notifikavus galimas jos taikymas. Nesuderinus šios lengvatos taikymo su EK būtų pažeista sutartis dėl ES veikimo. Tai ir buvo pagrindas atsisakyti minėtų lengvatų, įskaitant ir žemės ūkio sektoriui.
5. Kokios nuobaudos laiku nesumokėjus?
Laiku nesumokėjus mokesčio pagal Mokesčių administravimo įstatymą yra skaičiuojami delspinigiai, kuriuos skaičiuoja VMI. Jei nustatomi mokesčio nedeklaravimo ar nuslėpimo atvejai, taikomas dvigubo tarifo dydžio mokestis, pavyzdžiui, jei priskaičiuota mokėtina suma yra 100 Eurų per metus, tai patikrinimo atveju nustačius, kad ši suma nedeklaruota ir nesumokėta taikoma sankcija, t.y. didesnio tarifo mokestis, kuris sudarytų – 200 Eurų.
Pastaba: Jei traktoriai ir kiti ne keliais judantys mechanizmai, kurie nuo 2021 m. sausio 1 d. registruoti Traktorių ir ne keliais judančių mechanizmų registre, nurodant paskirtį, kad jie bus naudojami ne žemės ūkio, o kitai veiklai turės skaičiuoti, deklaruoti ir mokėti metinį mokestį pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams iki kitų metų vasario 15 d. , kaip dabar moka kiti sektoriai už naudojamus ne keliais judančius mechanizmus.
