Tai buvo vienintelė mūsų šalies mėsos perdirbimo įmonė, kuri turėjo leidimą eksportuoti į šią valstybę.
„Kaip galima uždrausti tai, kas jau ir taip uždrausta“, – juokauja L. Grikšas. Į Kiniją įmonė eksportavo šaldytą jautieną – termiškai neapdorotus produktus. Klientai pirko tam tikras skerdenos dalis.
Kiekiai buvo dideli. Nors įmonės vadovas neįvardina sumų ir kiekių, tačiau tai buvo 10 proc. viso bendrovės eksporto ir potencialas buvo milžiniškas. Rinka įmonei buvo reikšminga, pasiekti tokių pardavimų reikėjo 6-7 metų.
„Australija prarastos krypties nepakeis. Singapūras ir Taivanas kol kas tik žodžiai, nes neturime net techninės galimybės į ten vežti, nes nėra suderinti sertifikatai. Kiek man žinoma, Lietuva kol kas namų darbus atlikusi, tačiau iš Taivano neturime jokio atsakymo, ar galėsime parduoti produktus pas juos. Kai bus šie leidimai, apie juos ir galėsime kalbėti. Tai priklauso tik nuo politinės valios“, – tarptautinės prekybos niuansus įvardina L. Grikšas.
Tai, kad mėsos perdirbėjai negali vežti į Taivaną patvirtino ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Kalbant apie eksportą, pagrindinė kryptis ES, tačiau baiminamasi, kad kitas smūgis gali būti, kai Lenkijai panaikinus PVM lietuviai plūstels į ten.
„Lenkijoje turime tris savo firmines parduotuves. Praeitą savaitgalį pardavimai ten augo 4-5 kartus. Aikštelėse nebuvo vietos automobiliams, nespėjome vežti prekių. Tačiau negali būti nė kalbos, kad tai pakeis Kiniją. Mes dėl tokių apyvartos šuolių nedžiūgaujame, nes į ten bėga pirkėjai iš Lietuvos. Jie tiesiog neateis į mūsų prekybos tinklus ir nepirks produkcijos“, – apie besikeičiančią aplinką pasakoja L. Grikšas.
Prekybos tinklo Lenkijoje plėsti neplanuojama, nes tai aktualu tik pasienio zonoje. 80 proc. pirkėjų lietuviai. Ar pavyks įsitvirtinti Lenkijos prekybos tinkluose sunku pasakyti, nes ten patekti mėginama jau 20 metų.
„Mes negalime konkuruoti su lenkais, nes negalime pasiekti pakankamų pardavimų, kad galėtume dirbti našiai. Kaip ir dabar, prarasime dalį pirkėjų ir įmonės taps nebe tokios efektyvios. Savikaina augs“, – dėlioja „Krekenavos agrofirmos“ vadovas ir sako, kad čia konkuruoja jau net ne įmonės, o valstybės. Pavyzdžiui, kas mums trukdo padidinti PVM ne maisto prekėms ir sumažinti maisto prekėms. Dėl kelių procentų skirtumo niekas nevažiuos į ten.
L. Grikšas sako, kad tai toli gražu ne pirmos krizės, į kurias patenka mūsų maisto pramonė. Pavyzdžiui, kai Rusija uždraudė įvežti produktus, „Krekenavos agrofirma“ į ten eksportavo 20 proc. produkcijos ir gaudavo 40 proc. pelno.
