Štai praėjusių metų pabaigoje Malmės parodų centre vykusi „Eco Life Scandinavia“ ir Šiaurės šalių ekologinio maisto mugė pritraukė 3500 dalyvių, tarp kurių – potencialūs pirkėjai, mažmenininkai, didmenininkai, prekybos sistemų atstovai, tokie kaip COOP, „Lidl“, „Ikea“, „Hemköp“, ICA, „Life“, „Netto“, „Holland & Barrett, „Midsona“. – Kasmet jų pageidavimai maisto ir gėrimų gamintojams tampa galvosūkiu, ką naujo ir inovatyvaus pasiūlyti išrankiam Europos pirkėjo produktų krepšeliui, rašoma pranešime.
Pasak mugės direktorės Melinos Viking, ekologinio maisto ir tvarios tiekimo grandinės bendruomenė neprarado savo optimizmo ir dar kartą patvirtino „tiesioginio bendravimo renginių svarbą ekonomikai“. Mugę aplankė įvairių Europos šalių – Lenkijos, Prancūzijos, Suomijos, Jungtinės Karalystės, Italijos, Ispanijos, Vokietijos atstovai, kuriuos į savo ekspozicijas kvietė 450 gamintojų.
Pasak M. Viking, vis daugiau Europos gyventojų, ypač visuotinės pandemijos laikotarpiu, ryžtasi keisti mitybos įpročius, daugiau laiko ir pinigų skiria „naminio“ maisto paieškoms bei sveikos gyvensenos palaikymui. Natūraliomis sąlygomis, be genetiškai modifikuotų organizmų ir pesticidų likučių užaugintų ar pagamintų maisto produktų paklausa visada yra, ekologiškas maistas kasdien įgyja vis daugiau galimybių sėkmingai patekti į užsienio rinkas. Trumposios maisto tiekimo grandinės – tai Europos žaliojo kurso, žiedinės ekonomikos dalis, skatinanti ir bendruomenių gyvybingumą.
Mugėje išrinkti geriausi gaminiai dvylikoje skirtingų produktų kategorijų. Tarp apdovanotųjų mugės dalyje „Nordic Organic Food Fair“ – „Sip Sap“ ekologiška beržų sula su spanguolėmis, propoliu ir imbieru.
Gintarės Didžiokaitės, „Straiko“ eksporto vadovės teigimu, „Sip Sap“ beržų sulą įvairiose rinkose bandoma pritaikyti skirtingiems jos vartotojų poreikiams. Štai Prancūzijoje pirkėjai naudoja išmaniąją programėlę „Yuka“, leidžiančią lengvai palyginti pridėtinių ir net natūralių saldiklių kiekį įvairių prekės ženklų produktuose. Todėl kaip įmanoma mažesnė jų procentinė dalis ingredientų sąraše jau yra itin reikšmingas konkurencinis pranašumas. Japonijoje svarbu kalbėti apie ilgaamžiškumą skatinančias savybes, Tailande – pabrėžti galimybę produktą naudoti ne tik maisto, bet ir natūralios kosmetikos pramonėje. Ispanai domisi, kaip galima beržų sulą įtraukti į mažų vaikų mitybos racioną.
„Toks klientų norų spektras mus verčia ne juokais sukti galvas, bet siekiame prisitaikyti“, – minėjo Gintarė, kuri prisiminė ir išskirtinį klientų iš Pietų Korėjos pageidavimą – pagaminti sulą naudojant ir šeivamedį.
Bendros rinkos tendencijos – ypatingai išaugusi veganiškų produktų, pakeičiančių mėsinius bei pieninius produktus, pasiūla. Naujos receptūros ir suderinti natūralūs skoniai tinka net išrankiems mėsos mėgėjams. Sėkminga naujove įvardinti galima ir alternatyvius baltymų šaltinius – tai yra produktus iš svirplių, sveikus užkandžius, natūralios sudėties traškučius ir kitą sparčiai populiarėjantį sveikesnį maistą.
Atskira šios kylančios „Žaliosios bangos“ niša – jaunimo pamėgti natūralūs produktai – vadinamieji energijos užtaisai – įvairūs vitaminingi ir baltymais praturtinti kokteiliai, šotai. Jie jau tampa jaunų žmonių susibūrimų atributais.
Parodoje Malmėje akcentuota, kad Baltijos šalys yra laikomos gyvybingomis ekologiškų produktų rinkomis, turinčiomis didelį gamybos, perdirbimo ir vartojimo potencialą. Tai įrodo, kad ir sėkmingas Suomijos pavyzdys, kur ekologiškų produktų vartojimo rinka kasmet didėja 20 procentų.
„Svirpliai ar auglinės kilmės pienas daug kam atrodo kaip egzotika, bet mes link to sparčiai einame, – sako Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Vytautas Buivydas. – Kaip ir į automobilį nepilame bet kokių tepalų, taip ir organizmą turime saugoti nuo chemizuotos produkcijos. Verčiau euru užmokėti brangiau, bet kūną palepinti viso grūdo rugine bemiele duona“.
V. Buivydo teigimu, susidomėjimas sveika, gamtą tausojančia bei „švaresne“ mityba auga, o didėjanti ekologiškų produktų paklausa yra ir gerėjančio žmonių santykio su maistu rezultatas. Būtent ekologiškos produkcijos gamyba šalies ūkininkams gali atverti vartus į plačius tarptautinius vandenis.
Ekologiško maisto parodos–mugės dar šį pusmetį vyks Graikijoje – „Food Expo Greece“, Ispanijoje – „Alimentaria“, Japonijoje – „Foodex Japan“.
