Paprasčiau kalbant, tai pinigai aplinkosaugai, kuriuos gaus ūkininkai. Ši priemonė keis iki tol buvusį vadinamąjį žalinimą, ir žemdirbiai naująją tvarką vertina nevienareikšmiškai.

„Ariamos žemės pas mus 77 proc. Ekoschemoms ariamoje žemėje naujuoju finansiniu laikotarpiu skiriama 53 proc. lėšų, kai pagal iki šiol galiojusią žalinimo politiką ariamoje žemėje buvo skiriama 77 proc. pinigų. Ekoschemos mažins paramą ariamajai žemei. Pinigų paskirstymas neproporcingas, nes tai kartu su bazine išmoka yra bazinė parama. Iki šiol pagal žalinimo programą už hektarą mokėjo apie 60 eurų, dar prisidėjo apie 70 eurų tiesioginių išmokų, ir ūkininkas žinojo, kad gaus 130 eurų. Būsimu laikotarpiu gausiu mažiau, o lėšos bus atiduotos pievoms, šlapynėms, bet ne žemės ūkio produkcijai gaminti. Manau, kad tai neapdairu“, – aiškina Eimantas Pranauskas, Žemės ūkio bendrovių asociacijos direktoriaus pavaduotojas, ir sako, kad toks lėšų paskirstymas, kai brangsta trąšos ir ūkininkavimas sunkėja, keistas.

Vytautas Buivydas, Jaunųjų ūkininkų sąjungos pirmininkas, naują tvarką vertina ne taip skeptiškai ir sako, kad reikia keisti Lietuvos ūkio struktūrą, naikinti „sofos ūkininkus“, atkurti daugiametes pievas, nes dabar jos išartos, ir mūsų ūkininkai gali sulaukti sankcijų iš ES.