Ar pavyks nupirkti tiek, kiek reikia, nežino niekas. Be to, kainos tokios, kad tai gali tapti ne gamybos priemone, o prabangos preke. Masinis sandėlių šlavimas jau baigėsi.

„Sandėliai pustuščiai, baltarusiškų ir kitų trąšų nedaug. Ūkininkai suskubo jas išpirkti. Dabar dirbame keliomis kryptimis. Viena dalis – keičiame auginimo technologijas, kad būtų galima naudoti efektyviausias trąšas, tačiau mažinti jų kiekį. Kita kryptis – ieškomi nauji tiekėjai Vakarų Europoje, tačiau jau aišku, kad kainos bus aukštos“, – dėlioja Lina Magilevičienė, „Kauno grūdų“ produktų vadovė ir pabrėžia, kad pigimo niekas neprognozuoja.

Trąšos brangsta ir su nerimu galvoju, kuo čia baigsis. Blogai tai, kad grūdai pradeda pigti. Jei ši tendencija tęsis, o trąšos brangs, tai bus visai kita savikaina nei prieš mėnesį, kai dar buvo skaičiuojama, kad sąnaudoms padengti ir dirbti pelningai reikėjo užauginti tiek pat derliaus, kiek ir pernai“, – skaičiuoja „Agrokoncerno“ direktorius Edgaras Šakys ir prisipažįsta, kad netiki pareiškimais, jog įprastines trąšas pakeis mikrobai.

Nežinomųjų dėlionė

L. Magilevičienė įvardina ir kelis nežinomuosius, lemsiančius apsirūpinimą trąšomis ir kainą: kokios bus Rusijos kvotos – kiek jie leis įvežti trąšų į Baltijos šalis, ir kokia bus dujų kaina, nes jos esminė savikainos dalis gaminant azotines trąšas. Tačiau ji pabrėžia, kad kraštinis šiame procese bus galutinis vartotojas – maisto pirkėjas. Jie už maistą turės mokėti daugiau.

„Gaminame daug maisto ir matome, kad jis jau brangsta ir šis procesas nebesustos. Pavyzdžiui, jau matome, kad paukštieną brangina net mūsų kaimynai lenkai, kurie tradiciškai parduodavo produktus pigiausiai Europoje. Brangsta ir iš grūdinių kultūrų pagaminti produktai. Nuo gruodžio kalbame su tinklais ir jau pasirašytos sutartys, kad produktai bus brangesni. Dar mėnesį tieksime gaminius sena kaina. Sausio gale tą pamatysime lentynose. Kilimas bus iki 20 proc. dėl to jau pasirašytos sutartys“, – dėlioja L. Magilevičienė.

L. Magileviečinė sako, kad kol kas neanalizavo, ar kviečių kainos dar padengia trąšų kainą, jei jas naudoti pagal dabartinę technologiją. Visų trąšų pardavimai lėtėja. Ūkininkai gali palaukti pavasario, nes jų žiemą jų nenaudoja.

„Nežinau, ar pavasarį užteks trąšų, nes kai iš mūsų neperka, mes taip pat neperkame iš tiekėjų, nes perspektyva neaišku. Šiandien Lietuvoje sandėliuose tik 25 proc. azotinių trąšų kiekio, kuris bus reikalingas pavasarį. Prekybininkai laukia, nes tiesiog neturi tiek apyvartinių lėšų. Tonos kaina didėjo nuo 200-250 eurų iki 600-700 eurų“, – paprastą priežastį, kodėl vagonai ir konteineriai su šiais produktais neplūsta į Lietuvą paaiškina E. Šakys ir prognozuoja, kad pigimo laukti, greičiausiai, neverta, nes dujos ateities sandoriuose parduodamos panašia kaina, kaip dabar.

E. Šakys sako, kad girdi, jog NPK trąšų gamintojai jau sako, kad fosforas brango 30-40 proc. tuo pačiu augs ir galutinio produkto kaina.

Nežino, ar trąšų išvis užteks

„Jei mes nenuperkame iš gamyklų kovą, tai balandžiui, kai pagrindinė sėja, nebespėsime atvežti. NPK taip pat turime nedaug, nes kainos aukštos nuo pavasario, atsargų niekas nekaupė, o dabar jų ir nusipirkti galimybių mažėja. Skaičiavome, kad netręšiant derlius bus per mažas, kad dirbtum pelningai“, – neguodžia „Agrokoncerno“ vadovas ir neslepia, kad papuolė į tiekimo spąstus.

„Agrokoncerno“ valdomos žemės ūkio bendrovės daugumą trąšų nupirko, trūkstamas užsakinėja iš tiekėjų. Nuo užsakymo gamykloje iki pirkimo gali praeiti ir keletas mėnesių.

„Ūkininkai keis technologijas, mėgins trąšų naudoti mažiau, tačiau duona parduotuvėse brangs“, – paprastai aiškina E. Šakys.

Ūkininkai Delfi kiek anksčiau yra sakę, kad šis trąšų brangimas katastrofiškas ir šiemet tikėtis rekordinių derlių neverta. Atvirkščiai, grūdų gali būti mažiau, nes keis technologijas ir stengsis tręšti kaip galima mažiau.

„Mažiau bersime trąšų, natūraliai įgyvendinsim žaliąjį kursą. Pernai jau mažinom azotinių trąšų naudojimą. Tiriame dirvas ir jei jose yra pakankamai azoto, jį taupome. Dabar yra du klausimai. Pirmas ar trąšų kaina pagrįsta ir kaip ji keisis. Antras – ar jų bus fiziškai kai prasidės sezonas, ar turėsime iš kur atsivežti“, – aiškina ūkininkas Alfredas Bardauskas, dirbantis virš tūkstančio hektarų ir prognozuoja, kad jei grūdų kainos išsilaikys tokios, kaip dabar, tai dirbti pelningai dar bus įmanoma. Azotinių trąšų kaina dabar apie 600 eurų, kviečių tona ateities sandoriuose apie 250. Kitas niuansas – teks daugiau skolintis, nes sumos, reikalingos ūkininkavimui, augs.

Diktatorius uždirbo daugiau

Gabrielius Landsbergis teigė, jog dalinės sankcijos „Belaruskalij“ jau yra įvestos.

„Tai tas tranzitas per Lietuvą, jį galima vertinti kaip tam tikrą sankcijų apėjimą, arba jų neefektyvumą. Mes matėme, kad sankcijos buvo įvestos daliai produkcijai, kaina likusios produkcijos augo stipriai ir taip išeina, kad jei mes suskaičiuojame teisingai, tai režimas ar jį remiančios įmonės uždirbo gerokai didesnius pelnus jau po sankcijų įvedimo. Ir tai mūsų vertinimu jau galima traktuoti kaip sankcijų efektą netikėtą ir nelauktą, bet ir neteisingą sankcijų efektą. Bet tą galima taisyti ir mes esame pateikę pasiūlymus, kaip tai galima taisyti“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras.