„Posėdžiaudami dažnai užduodame klausimą, kokia tiesa skleidžiama kaimo žmonėms. Ką priimti už gryną pinigą. Iškilo klausimas, ar ministras meluoja, ar ministerijoje nesuvaldo situacijos. Kaimas buvo gyvas, jame buvo gaminama produkcija. Kiekvieną penktadienį ir šeštadienį mašinų kolonos važiuodavo iš kaimo. Važiuodavo žmonės padėti tėvams, nudirbti žemės ūkio darbus. Kaimo žmogus tas, kuris gali dirbti dešimt valandų per dieną. Tačiau šiandieną susiduriame su kita situacija. Matome, kad kaimietis, kuris dirba, tarsi nereikalingas. Ūkininkas kitų lūpose tampa keiksmažodžiu. Darbas reikalauja pagarbos. Ji gimsta iš tų, kurie išmano, ką žmogus kaime daro. Šiandien mes matome, kaip ministerija dirba su ūkininkais, socialiniais partneriais. Mūsų pasiūlymai nugula į lentynas ir niekam neįdomūs“, – priekaištus beria Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkė ir Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkė Danutė Karalevičienė ir sakė, kad reikalauja tiesiog leisti ūkininkams dirbti savo darbą.
Jis sako, kad moka skaityti ir kai pradėsime gyventi pagal Strateginį planą, kuris, pasak jos, buvo pateiktas ES nesuderinus su jais, kaip socialiniais partneriais, dar penki tūkstančiai kaimų išnyks.
„Norėtųsi pagrindo ir daugiau turinio bei konstruktyvumo. Mane vertinti kaip visa griaunantį terminatorių per daug garbės. Deja, deja, bet turinio šiuos pareiškimuose neatsirado. Aš kaltinamas, dėl kritusių Europoje, kiaulienos supirkimo kainų, dėl prieš 10 metų dingusių linų. Pieno ūkių mažėja, tačiau pieno gamyba auga“, – savo spaudos konferencijoje, surengtoje iš karto po Maisto tarybos konferencijos sakė K. Navickas ir sakė, jog ne ministras pateikinėja strateginius planus. Apie tai paskubėjo pranešti pats komisaras. Tuo labiau, kad žala niekam nepadaryta. Nežinau, ar tai kažkam išvis yra problema. Norintys gali pasižiūrėti jo spaudos konferencijos įrašą.
Kalbant apie teiginius – planas buvo pateiktas visoms norinčioms asociacijoms. Ne visi pasiūlymai buvo priimti. Nebuvo sprendimo, apie kurį būtume nutylėję. Poveikis aplinkai neatliktai ir tai lėmė objektyvios priežastys, nes Europos Parlamente dar nepatvirtinti tam reikalingi teisės aktai. Korekcijos planuojamos kovo mėnesį.
„Aš tikiu šiuo planu ir tai, kad vidutiniai ūkiai turi teisę gauti orų atlyginimą, ne tik stambūs ūkiai. Korekcijų gali būti, konsultuosimės su žemdirbių organizacijomis. Tarybai tiesiog nepatinka, kad stambūs ūkiai gauna mažiau dėmesio nei smulkūs ir vidutiniai ūkiai“, – dėliojo K. Navickas ir tikino, kad nebuvo esminių sprendimų, apie kuriuos nežinotų Taryba. Jei yra problemų, reikia sėsti prie derybų stalo ir jas spręsti.
„Norėtume, kad nebūtų melo, nebūtų manipuliuojama, kad išmokos turi būti duodamos dideliems, o pinigai nukreipiami į koncernus, kur vienas savininkas pasiima 5-10 milijonų. Tai ne žemės ūkis. Aš visada buvau už mažuosius ūkius, kurie neaišku, kaip išliks. Tačiau akį džiugino ir bendrovės. Džiugu, kad žmonės ten eina į darbą“, – aiškino D. Karalevičienė ir siūlė pradėti remti tuos, kurie dirba žemės ūkyje, gyvena kaime, nors pagal naują planą verslai kaime neberemiami.
„Lietuvos ūkininkų sąjunga skaitlingiausia organizacija, jungianti 5 tūkst. narių ir turime tikslą bendradarbiauti su ŽŪM, kad būtų rasti sprendimai. Mes nelinkę kurti problemų, tačiau mūsų nariai mus privertė padaryti pareiškimą, kad nepasitikime ministru. Nerimas ir toliau išlieka. Dėl to ir yra įtampa. Sausio 5 d. ministras pristatė Kaimo reikalų komitete, kad Lietuva pateikusi strateginį planą, bet kitą dieną ES leidiniuose pasirodė informacija, kad Lietuva jo nepateikė, tarp žemdirbių sukėlė audringą reakciją. Jei tai būtų vienintelis nesusikalbėjimas, tų emocijų nebūtų kilę. Tokių nesusipratimų virtinė. Jei šiandien kas nors pamėgintumėte šį planą rasti kaip vientisą dokumentą,, tai rastumėte tik projektą ir jį kritikuoti yra prasmė. Jame trečdalis teksto angliškas, tačiau yra intarpų ispanų, portugalų ir suomių kalbomis“, – aiškina .Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.
Jis pabrėžia, kad šio dokumento apimtis 700 puslapių ir jų versijų buvo septynios. Žmogui, kuriam tai rūpi, suprasti, kas šiose versijose skiriasi, ir kas buvo keičiama neįmanoma, nes jokių lydinčių raštų ir aprašų nebuvo. Be to, nebuvo ministro įsakymo, kad rengiant dokumentą dalyvautų žemdirbių asociacijų deleguoti asmenys ir jie būtų įtraukti į darbo grupę. ŽŪM rinkdavosi svarstyti atskiras plano dalis su atskirom asociacijoms. Kyla klausimas, kokiu pagrindu atsirado vieni ar kiti sprendimai. Dėl šių abejonių, kad galimai pažeistas ES reglamentas dėl šio plano rengimo, kreipėmės į ES dėl galimų pažeidimų ir laukiame oficialios ES komisaro nuomonės, ar šie pažeidimai reikšmingi.
„Kalbant apie tai, kodėl žemdirbiai nepasitiki, tai strateginis planas svarbiausia dalis. Tačiau yra ir kitų dalykų, nes žemės ūkio ministrui buvo nesunku priimti apgalvotus sprendimus. Pavyzdžiui, dėl daugiamečių pievų atstatymo reikalavimo, kuris palietė apie 30 tūkst. žemdirbių. Jiems gali tekti suartas pievas atstatyti, tačiau tai paaiškėjo tik pernai spalį. Problema užprogramuota to pačio ministro K. Navicko sprendimu, kai buvo tvirtinamos pasėlių deklaravimo taisyklės, kur nustatyta, kad pievose draudžiamas žolės smulkinimas, o ją reikia išvežti, ar bent sukrauti lauko pakraščiuose. Kalbėjome, kad jų tiesiog nedeklaruos, nes gyvulininkystės sparčiai traukiasi. Bendras deklaruotas plotas per metus sumažėjo 25 tūkst. ha, o atstatyti reikia 53 tūkst. ha. Pusė problemos sukurta dėl vieno neįžvalgaus ministerijos sprendimo“, – aiškina R. Juknevičius.
Ūkininkų sąjungos pirmininkas sako, kad spalį ministras sakė, kad pievas reikės atstatyti, bet dabar prašoma EK, kad Lietuvai nebūtų taikomos sankcijos, ministras prašo ūkininkų pagalbos įtakojant šį sprendimą (K. Navickas pakvietė ūkininkus važiuoti protestuoti į Briuselį kartu su juo red. past.).
Dar vienas pavyzdys, kad ministras sako netiesą, tai dar gegužę jis išsigynė, ar ŽŪM nesvarsto keisti žemės ūkio technikos technikinės apžiūros taisyklių, tačiau jau gruodį išgirdome, kad savivaldybių žemės ūkio skyriams siūloma atsisakyti technikos registravimo.
„Paskaičius ministerijos pagiriamuosius straipsnius atrodo, kad iš vienos pusės ministras supermenas ir kovotojas su blogiu, iš kitos pusės, jis dalina ūkininkams milijardus. Klausimas, ar tikslingai panaudojamos kaimo plėtrai skiriamos lėšos“, – aiškina R. Juknevičius.
„Šitas ministras Lietuvos nelaimė, atėjusi į žemės ūkį. Būdamas aplinkos ministru jis jau sugriovė miškų sektorių. Strateginiame plane vien kuriozai. Pavyzdžiui, pievų mulčiavimas. Iš pradžių draudė mulčiavimą, dabar žada leisti. Pavyzdžiui, mes negalime auginti pieninių buliukų, nors mūsų buliukus augina danai ir Izraelio ūkininkai. Bėda jo nekompetencija“, – sako Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis ir klausia, ar ūkininkui apsimoka dirbamus laukus ir eksploatuojamus durpynus paversti pievomis. Nors mes niekada nepažeidėme jokių normų, tapome didžiausiais teršėjais.
„Visi matome, kad maisto produktai brangs, nors ES parama skiriama tam, kad vartotojai įpirktų maisto produktus. Mūsų gamyba mažėja nepaisant to, kad 24 mlrd. eurų investavome į žemės ūkį. Ministras nešnekėdamas su mumis, nesitardamas, žemės ūkį nuves į susinaikinimą. Važiavome į Briuselį, mitingavome, reikalavome vienodų išmokų. O kokias išmokas gauname. Mes stojome į Europos sąjungą, ar aborigenų sąjungą? Išmokų nebelieka. Pernai pasitraukė 4 tūkst. ūkininkų. Padarėme analizę ir matome, kad pieno ir mėsos gamyba nuostolinga. Mes pasieksime, kad šitas ministras turės pasitraukti. Yra žmonių, kurie gali dirbti šiame poste“, – piktinosi J. Vilionis.
„Kolegos taip aiškiai ir detaliai pristatė problemas, kurios susikaupė žemės ūkyje. Kol kas net neaišku, kas priima žemės ūkį liečiančius sprendimus. Klausiame, kas prisiims gėdą, kai žemdirbiai nebeišmaitins savo tautos, nes skaičiai rodo, kad viskas eina žemyn kaip nuo kalno. Mėgstama pasigirti, kiek pinigų pateko į žemės ūkį. Tačiau pamirštama pasakyti, kiek gavo kitos šakos. Ūkininkai atsidūrė ties prarajos riba. Pirmiausia, tai beprotiškai išaugusios energijos kainos, trąšos. Tą reikės nešti ant savo pečių. Pakilusios grūdų ir pieno supirkimo kainos nebedengia šio brangimo. Kitas dalykas – planuose mokesčių didinimas. Pavyzdžiui, akcizo žymėtam dyzelinui panaikinimas, tvenkinių, iškąstų daržovių laistymui, apmokestinimas, garažų, sandėlių apmokestinimas, traktorių registracija, komunalinės atliekos, nors ES direktyva sako, kad taip negalima, o mus nori apmokestinti nuo sandėlių ploto. Kita bėda ateis 2023 m., kai bus pradėta įgyvendinti ši strategija, nes ji orientuota į aplinkosaugą“, – sakė Jonas Sviderskis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius.
Per kelis metų galvijų sumažėjo 90 tūkst. Per metus pieno gamyba krito 3,8 proc. Jei lietuvis sunaudotų pieno tiek pieno kiek suomis, tai mums jau savo pieno truktų. Mažėjo ir daržovių.
„Strategijoje sakoma, kad rems žemės ūkį, tačiau sumažinama parama buliukams, kurie auginama smulkiuose ūkiuose. Per metus išvežame apie 120 tūkst. buliukų per metus ir juos augina lenkai, danai“, – aiškina J. Sviderskis ir sako, kad nors ažiotažą kelia tiesioginių išmokų lubos dėl kurių nukentės tie, kurie kuria darbo vietas. Daug dalykų, kurie mums nepriimtini, strategijoje įrašyti.
J. Sviderskis sako, kad nesuvokia, kaip dabar į melioruotus upelius pila akmenis ir juos nori patvenkti, nors tai sunaikins melioracijos įrenginius. Dėl padarytos žalos jie žada kreiptis į teismą. Dėl tokių sprendimų skaudu, nes naikinama tai, kas sukurta.
J. Sviderskis sako, kad dėl strateginio plano žalą patirs kai jis bus pradėtas įgyvendinti. Esminių pokyčių jau nebus.
R. Juknevičius sakė, kad nori pamatyti dokumentą, kuris buvo pateiktas ES ir dabar norėtų įvertinti jo turinį. Tai bus pagrindiniai pinigai, kuriais bus grindžiama kaimo ateitis. Pasak. J. Sviderskio, Žemės ūkio rūmai – alternatyvi ūkininkų organizacija – pritaria šiam planui, nes yra „nupirkti“ – išlaikomi iš Žemės ūkio ministerijos dotacijų.
R. Juknevičius sako, kad užsienio ūkininkai jau pavasarį mėgino vadinamąsias ekoschemas, mūsiškiai to nedarė. Pas mus tik spalį pristatytos naujos ekoschemos, kurias pamatę "žagtelėjo" - jos buvo ruoštos be mokslininkų ir žemdirbių.
"Deja, LIetuvos žemės ūkio taryba neturi tokių galių, kad galėtų atstatydinti ministrą, tačiau mes išvardinome ilgą sąrašą priekaištų. Deja, tačiau Žemės ūkio ministerija nevykdo Vyriausybės programos", - konstatavo R. Juknevičius.
