Kilus triukšmui išeities ieškoti pradėjo ministras Kęstutis Navickas, nes paaiškėjo, kad kai kuriems piliečiams gali tekti naikinti milžiniškas investicijas, arba ieškoti žemės kitur, kad „atstatytų“ pievas.
Vienas iš tokių „pakibusių“ – Robertas Audėjas, nederlingose žemėse Molėtų apylinkėse kartu su žmona įveisęs lazdynų ir graikinių riešutų plantaciją. Žmogus su nerimu laukia vasario, kai bus duotas galutinis atsakymas, ką daryti su pievomis, nes kol kas turi tik žinute atsiųstą NMA reikalavimą, pagal kurį vietoj medelių vėl turi želti smilgos. Vienas iš argumentų imtis veiklos buvo tas, kad už apleistą žemę buvo grasinama baudomis.
Ministerija tikslins
„Išartų pievų žemėlapyje yra netikslumų, kuriuos reikia ištaisyti, taip pat iš ūkininkų gauname informacijos apie netipinius atvejus, kai reikalavimas atkurti pievas būtų nelogiškas. Dėl to NMA įpareigojome susisteminti probleminius atvejus ir kartu juos įvertinsime“, – pastebi žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis, rašoma ministerijos pranešime spaudai.
NMA praėjusių metų pabaigoje 30 tūkst. ūkininkų išsiuntė laiškus, informuojančius apie tai, kad jiems gali tekti atkurti suartas pievas. Laiškų gavėjų sąrašas suformuotas automatiškai, neatsižvelgiant į individualią ūkininkų situaciją – įvertinta tik tai, kad pareiškėjo deklaruotas pievų plotas per pastaruosius dvejus metus sumažėjo.
Šie laiškai buvo bendro informacinio pobūdžio – tokią informaciją NMA privalo ūkininkams pateikti pagal Europos Sąjungos reglamentą, nors galutinio sprendimo, ar reikės atkurti išartas pievas, dar nėra – Lietuva laukia atsakymo iš Europos Komisijos.
NMA paviešintame žemėlapyje nurodyti visi plotai, kur daugiamečių pievų plotų neliko. NMA skaičiavimu, atkurti reikės tik apie pusę ploto, o tai padaryti galima ir nebūtinai ten, kur pievos suartos – tai galima padaryti ir kitame plote arba deklaruojant visiškai naujus pievų plotus.
Visi ūkininkai, kurie anksčiau gavo pranešimus apie tai, kad jiems gali tekti atkurti suartas pievas, bus dar kartą informuoti individualiai, ar jiems reikės atkurti pievas, įvertinus visus atvejus ir galimas išimtis.
Skaičiuojama, kad iš 30 tūkst. pareiškėjų, kuriems gali tekti atkurti pievas, pusės prašoma atkurti ne daugiau nei vieną hektarą ploto. To nepadaręs ūkininkas, priklausomai nuo savo suartos daugiamečių pievų dalies, nebegautų naujos žalinimo išmokos tik už neatkurtą plotą (mažiau nei 70 eurų už ha), o tiems, kuriems atkurti reikia daugiau nei 3 ha, dar sumažės visa žalinimo išmoka (ne daugiau kaip 25 proc.).
Laukia sprendimo
Tačiau pats R. Audėjas su nerimu laukia vasario, kai bus galutinis sprendimas, kaip ir kam teks atkurti pievas.
„Sprendimas turi būti vasarį. Ministerija sako, kad ieškos sprendimo, kaip daryti išimtis, nes investavome daug. Be to, pievų laikymas anoks ūkininkavimas. O kai pradėjome realiai ūkininkauti iš karto gavome per galvą, nors paramą prieš tai skyrė“, – pasakoja R. Audėjus.
Jaunojo ūkininko įsikūrimui paramos negavo, tik deklaravo pasėlius. Tačiau NMA tvarkingai mokėjo už pirmuosius hektarus, nederlingas žemes. Visos kitos investicijos iš savo pinigų – tai, kad pievos išartos ir ten pasodintas sodas deklaravo.
Sklype augo menkaverčiai krūmai, reikėjo išnaikinti kelmus, iškasti tvenkinius. Visas poros hektarų sodo įkūrimas kainavo dešimtis tūkstančių eurų ir kai gavo žinutę, jog teks atkurti pievas, žmogui buvo šokas.
„Kuriamės savo pajėgomis ir planuojame plėstis, kiek žemės leis. 2000 m. deklaravome du hektarus sodo ir po truputį plečiamės. Bendrai žemės turime 16 ha, tačiau sodinti kažką galima tik 7 ha. Kitur pelkė“, – aiškina R. Audėjas, kuris planuoja steigti medelyną, kad iš tokio ploto galėtų daugiau uždirbti. Vien tik parduodama derlių šeima iš kelių hektarų nepragyvens.
Ūkininkas aiškina ir kiek reikia investuoti. Jei pirkti didmena sodinukus, tai 500 lazdynų – tiek reikia hektarui – jie kainuos 1500-2000 eurų. Be to, reikia paruošti žemę, pasodinti. Kitas būtinas aksesuaras – tvora. Lietuvoje dabar daugybė stirnų ir be apsaugos svajoti apie derlių nepavyks. Jiems patiems reikėjo apie 1,5 kilometro tvoros. Vien medžiagos kainavo 4 tūkst. eurų.
Riešutmedžių įveisimas dar brangesnis. 130-150 sodinukų, kiek sodinamas į hektarą, jei tai skiepyti medeliai, kainuoja ir po 30 eurų kiekvienas.
Iš hektaro derančio sodo po 7-8 metų galima imti pramoninį derlių. 3 tonos iš tokio ploto jau geras kiekis. Jei pardavinėti turguje, tai 4-5 eurai už kilogramą. Didmena kur kas pigiau.
„Pasaulinė praktika rodo, kad pirkti surinkimo ir apdorojimo techniką verta turint 10 ha. Keli hektarai tai papildomos pajamos šeimai. Tačiau pats gali apdoroti tik 1-2 ha. Daugiau reikia samdytis žmones, kurie šiais laikais jau brangūs“, – aiškina R. Audėjas.
Jis pats planuoja įveisti iki 5 ha sodo ir pora hektarų medelyno.
„Sodo mes tikrai nerausime. Jei skirs baudą, ją mokėsime, atsisakysime išmokų ir auginsime toliau. Tačiau didžiausia nežinomybė dėl baudos. Neaišku kokia tai suma“, – dėlioja ūkininkas.
Savo istoriją ir argumentus ūkininkas surašė ir feisbuke:
„Kai prieš kelis metus nutarėme įveisti sodą, žemė, kur planavome tai daryti buvo apleista, apaugusi krūmais ir menkaverčiais medžiais, pilna didelių ir mažų akmenų, su užmirkstančiais plotais. Žemės našumo balas labai mažas. Tos žemės net kolūkio laikais nebuvo dirbamos. Nes tvarkyti, arti ir auginti įprastas žemės ūkio kultūras čia tiesiog neapsimokėtų. Už tokį stovį, kaip buvo tos žemės, buvo grasinama baudomis dėl apleistų plotų.
Padarę žemės tyrimus sužinojome, kad graikiniams riešutmedžiams ir lazdynams tokia žemė yra tinkama. Todėl nutarėme sodinti sodą. Prasidėjo žemės tvarkymo ir sodo įveisimo darbai: krūmų ir menkaverčių medžių pjovimas, kelmų rovimas, drenavimas, akmenų išrausimas – surinkimas. Pradėjome sodinti sodą veisliniais graikiniais riešutmedžiais ir lazdynais. Sodą aptvėrėme tvora. Išsikasėme kūdras, kad būtų vandens medelių laistymui. Į visą tai jau investavome dešimtis tūkstančių eurų.
Iki sodo sodinimo buvo deklaruojamos daugiametės pievos (DGP). Deklaravome, nes jokių perspėjimų iš valdininkų, su kuriais konsultavomės ar per kuriuos deklaravome, negirdėjome. Iki šiol buvusiuose DGP plotuose pradėjus auginti kitas kultūras, realiai jokių reikalavimų atsodinti DGP nebūdavo. Problemų nekildavo, nes Lietuvoje nebuvo viršijama nustatyta leistina norma (5 procentai visai Lietuvai). Tačiau situacija pasikeitė, kai dabartinė valdžia, vietoje DGP mulčiavimo pareikalavo šienauti ir surinkinėti šieną. Turi sutvarkyti šieną, net jei jo niekam nereikia, gali jį supūdyti lauke krūvose, bet turi būti sutvarkyta, nesvarbu, kad tame logikos nėra. Po tokių pasikeitimų daugelis ūkininkų suarė DGP ir taip buvo viršyta leistina norma. Bet tie, kurie vietoje DGP pradėjo kažką auginti, pateko į savotiškus spąstus. Įstatymas tai lyg ir buvo, kad taip gali nutikti, bet taip niekada nenutikdavo, nes tam nebuvo pagrindo. Dabartinė valdžia tokį dalyką išprovokavo. Ir dabar skaitome: „Jei pareiškėjas neatkuria suartų daugiamečių pievų ploto, jam žalinimo išmoka už neatkurtą plotą nemokama, taip pat gali būti taikoma papildoma administracinė nuobauda.“
Nebandome ginčyti daugiamečių pievų Lietuvoje svarbos ir reikalingumo, bet niekaip nesuprantame tokio įstatyminio važiavimo buldozeriu neatsižvelgiant į jokias aplinkybes. Didesnę mūsų turimo sklypo dalį ir taip sudaro pelkės, kuriose joks ūkininkavimas negalimas. Taigi tas plotas lieka natūraliai gamtai. Nors ir tas plotas žemėlapyje pavadintas pelkėmis stipriai viršija realios pelkės plotą, bet mes dėl to niekam priekaištų neturime – tegul tai lieka gamtai. Dar turbūt virš 10 procentų sklypo patenka į elektros linijų apsaugos plotą. Taigi ten vėl negalime sodinti sodo.
Labai sunku yra suprasti šiandieninės valdžios poziciją. Iš vienos pusės girdime raginimus Lietuvoje sodinti žemės ūkio kultūras, duodančias didesnį pelną už tradicines. O kai pradedi sodinti, žemėje, į kurią prieš sodinant investuoji didelę sumą pinigų, kad ten iš esmės galėtum sodinti – sulauki laiškų su nuoroda į žemėlapį, kuriame nurodyta, kuriuos savo sodintų sodų plotus turi vėl paversti apleistomis žemėmis. Nors viso labo iki šiol tik nepilną penktadalį savo žemės užsodinome sodu. Ar čia jau būtent mes viršijome tuos 5 procentus per visą Lietuvą?“
