„Yra surašę komiteto nariai atskirus klausimus, kurie jiems rūpi, tie klausimai buvo nusiųsti ministerijai. Kol kas gavome tik atsakymus, bet negavome pritarimo. Dabar tikimės tam ir pritarimo“, – Eltai sakė V. Pranckietis.

Anot jo, KRK nariai norėtų išsamiau padiskutuoti dėl strategijoje numatytų subsidijų ūkininkų investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, taip pat – dvigubai didesnių vidutinių metinių išmokų jauniesiems ūkininkams.

KRK pirmininko pastebėjimu, net keli jo kolegos komitete spėja, kad toks padidėjimas gali iškreipti rinką, kadangi jauniems žemdirbiams laukus nuomojantys asmenys gali tuo pasinaudoti ir pakelti nuomos kainą, o tai esą gali iškreipti rinką.

„Ne vienas komiteto narys kelia klausimą, nes tai gali sukelti žemės nuomos kainą, nes tas, kuris nuomoja žemę, jis žiūri į išmokas ir sako „tiek gauni, tiek ir atiduok“. Tai turbūt negerai tai rinkai“, – teigia V. Pranckietis.

Kitos parlamentarų abejonės susijusios su ŽŪM suplanuota nauja tiesioginių bazinių išmokų skyrimo tvarka. Joms nuo kitų metų ketinama įvesti 100 tūkst. eurų lubas, o didesnės nei 60 tūkst. eurų išmokos bus mažinamos 85 proc., nors iš jų bus galima išskaičiuoti darbo užmokestį. KRK nariai ketina siūlyti išmokas pradėti riboti nuo 100 tūkst., o ne 60 tūkst. eurų.

„Buvo skaičius įrašytas 60 tūkst. eurų išskaičiuojant (darbo užmokestį – ELTA). Pasiūlėme, kad įrašytų 100 tūkst. išskaičiuojant“, – teigia V. Pranckietis.

Vieną pasiūlymą, anot KRK pirmininko, pateikė kito, Ekonomikos, komiteto pirmininkas, anksčiau ėjęs ir žemės ūkio ministro pareigas Kazys Starkevičius. Jis siūlo riboti išmoką ekologiniams ūkiams penkerių metų laikotarpiui.

„Ekologiniams ūkiams yra K. Starkevičiaus pasiūlymas dėl to, kad būtų ribojama 5 metams milijono eurų išmoka. Kitaip sakant, kad nebūtų skatinami plotai, o būtų skatinama gamyba. Nes išmokos dabar eina už plotus, todėl tos sumos gali augti tik deklaruojant plotus, o ne didinant gamybą“, – dėstė V. Pranckietis.

Prašo nukelti akcizų kėlimą

KRK prašys atidėti planus iki 2024 m. atsisakyti subsidijų taršiam žemės ūkyje naudojamai iškastiniam kurui, pavyzdžiui, „raudonajam“ dyzelinui. Šiuo projektu, kuris jau yra įveikęs pateikimo stadiją Seime, be kita ko, siūloma nuo 2025 m. taršaus iškastinio kuro akcizui įvesti CO2 dedamąją.

V. Pranckietis įsitikinęs, kad tokiems planams dar per anksti, be to, dėl to gali strigti jau įgyvendinti žemės ūkio projektai, nukentėti kaimiškų vietovių įstaigos.

„Dėl kuro akcizo, kad diskusija prasidėtų 2025 m. kartu su Europos Sąjunga, kad nebūtume išbėgę į priekį. Yra daug įgyvendintų projektų, kurie gali veikti tik su „raudonu“ dyzelinu, ir tie įsipareigojimai yra tęstini. (...) Ir namai gyvenami, socialiniai būstai ir įvairios valstybinės įstaigos, kurios veikia kaimiškose teritorijose, su tuo dyzelinu veikia“, – pažymi V. Pranckietis.

Žemės ūkio plėtros strategija jau pateikta Europos Komisijai

ELTA primena, kad gruodžio 31 d. ŽŪM pateikė Europos Komisijai (EK) Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą. Didžiausią dėmesį ministerija žada skirti jauniesiems ūkininkams, smulkiems bei vidutiniams ūkiams, taip pat ūkininkaujantiems ekologiškai.

Strategijoje ministerija numačiusi penkias ekoschemas – papildomus aplinkosauginius reikalavimus ūkininkaujant. Išmokomis ŽŪM skatins sodininkystę, uogininkystę ir daržininkystę, ariamos žemės keitimą pievomis ir jų priežiūrą, perėjimą prie ekologinio ūkininkavimo, gyvūnų gerovę bei kompleksinės ekoschemos ariamoje žemėje įgyvendinimą.

ŽŪM keliamais aplinkosauginiais tikslais numatoma puoselėti kraštovaizdį, apsaugoti dirvožemį, švelninti klimato kaitą, gerinti vandens kokybę bei atkurti ir saugoti biologinę įvairovę.

Iš viso per ateinantį Europos Sąjungos paramos laikotarpį tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai ŽŪM numato 4,27 mlrd. eurų: beveik 2 mlrd. eurų bus skiriama apsirūpinti tvariai užauginti žemės ūkio produkciją ir didinti agrosektoriaus pridėtinę vertę, 1,24 mlrd. eurų ministerija asignuos klimato kaitai neutraliam ir gamtos išteklius tausojančiam žemės ūkiui, 917 mln. eurų kainuos gyvybingo ir ūkininkavimui bei verslui patrauklaus kaimo kūrimas. Mokslui, konsultavimui ir techninei paramai bus skirta 115 mln. eurų.

EK strateginį planą patvirtins kitų metų antrojoje pusėje. Iki tol, atsižvelgus į Komisijos pastabas, planas turėtų būti derinamas su socialiniais partneriais ir tobulinamas.