Kai kuriems, kurie kūrė ūkius buvusiose ganyklose, gali tekti grąžinti paramą, nes, pavyzdžiui, daržovių plotus pavertus pievomis įgyvendinti iškeltų ekonominės veiklos reikalavimų, kuriuos paramą gaunantis žmogus įsipareigojo pasiekti, nepavyks.

Daugiamečių pievų atstatymo žemėlapis čia.

Gavo laiškus

Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), triukšmas kilo nes Nacionalinė mokėjimų agentūra turėjo iki šių metų pabaigos informuoti prasižengusius ūkininkus apie tai, kad jiems gali tekti grūdų ir rapsų laukus vėl paversti pieva, nors galutinis sprendimas bus tik vasarį:

„Žemės ūkio ministerija gruodžio 15 d. notifikavo Europos Komisijai, kad Lietuvoje daugiamečių pievų plotas sumažėjo daugiau negu leistinais 5 proc. palyginti su referenciniu dydžiu.

Tuo pačiu Žemės ūkio ministerija Europos Komisijai pateikė informaciją apie nedeklaruotų pievų plotus, gyvulių skaičiaus mažėjimą ir kitų argumentų, kodėl atkurti suartų pievų plotų nereikėtų. Europos Komisija šiuos argumentus vertins ir priims sprendimą – apie tai ūkininkai yra informuoti.

Be to, Žemės ūkio ministerija parengė išartų pievų atkūrimo tvarkos aprašą, kuris įsigalios artimiausiu metu. Šis aprašas suteiks gerokai daugiau lankstumo ir laiko pievoms atkurti, palyginti su iki šiol galiojusiomis sąlygomis.

Nacionalinė mokėjimo agentūra yra įpareigota informuoti ūkininkus apie susidariusią situaciją dar šiemet. Šiuo metu ūkininkams yra išsiųsti pranešimai apie tai, kokį pievų plotą konkrečiai kiekvienas jų turėtų atkurti, jeigu Europos Komisija priimtų Lietuvai nepalankų sprendimą. Apie tai, ar reikės atkurti pievas, ar ne, ūkininkai bus informuoti iki vasario 28 d.“

Tačiau žmonės, kurie ėmė paramą ir plėtė ūkius, pirko žemes ir visa tai laimino ta pati NMA, dabar šoke ir kokia bus jų ūkių ateitis nežino.

Tokia padėtimi piktinasi ir premjerės patarėjas Ignas Jankauskas:
„Be abejo, šiek tiek apmaudu, kad net matydama didelį žemdirbių susijaudinimą dėl pievų atstatymo Žemės ūkio ministerija ir toliau neatkreipdama dėmesio į ūkininkų situacijas ir galimas alternatyvas toliau juda pievų atstatymo priemonės link. Juk už statistikos yra ūkininkai, jų šeimos. Dauguma atvejų tai jauni žmonės, sunkiu ūkininko keliu žengiantys pirmuosius žingsnius. Manau, kad pranešimų apie pievų atstatymą, išsiuntimas yra skubotas veiksmas, kuris dar labiau blogina ŽŪM autoritetą. Turime išvengti dar vienos krizės tarp žemdirbių ir ministerijos. Tikiu, kad sprendimus rasime.“

Foto: Donatas Greičiūnas

Gali tekti atsisakyti ūkio

„Ūkininkauju ir esu trečio kurso studentas. Prieš metus pasinaudojau parama kaip jaunasis ūkininkas ir įkūriau daržovių ūkį. Turėjau 5,3 hektaro daugiamečių pievų. Jas suariau ir tai nekliuvo NMA. Tą daryti gavau jų leidimą, nes įsipareigojau pakelti vadinamą valdos ekonominį dydį. Dabar jie reikalauja atstatyti pievą ir tiesiog neturėsiu kur vykdyti įsipareigojimų ir gali būti, kad turėsiu grąžinti 40 tūkst. eurų paramą. Tai genocidas“, – savo nuotykių pradžią prisimena Tautvydas Milys iš Utenos, bei sako, kad pagal paviešintus žemėlapius, į plotus, kur turės būti pievos, įeina beveik visi jo 5 hektarai ir papildomi 4 hektarai, kurie buvo pirkti kiek vėliau. Žmogus planuoja auginti bulves ir kopūstus ir jau užsakęs daigus bei sėklą kitam sezonui. Problema, kad, skirtingai nuo grūdininkų, jis ėmė paramą ir įsipareigojo deklaruoti šiuos plotus, todėl tiesiog dirbti žemę nekreipdamas dėmesio į reikalavimus, jog ten bus pieva, negali.

„Dabar vienintelė išeitis staiga kitur pirkti dirbamą žemę arba ją nuomotis, tačiau mano regione tai praktiškai neįmanoma. Negali būti taip, kad iš pradžių skatina, paskui sunaikina visa tai, ką skatino kurti. Galėjo sukurti planus, kad tai bent jau nepaliestų tų, kurie kuriasi. Ką daryti tiems, kurie įkūrė uogų plantacijas ir investavo milžiniškus pinigus“, – piktinasi Tautvydas skaičiuojantis, kad iš 4 ha kopūstų ir 4 ha bulvių, kiek augino pernai, šeima jau gali pragyventi. Norėjo dar plėstis.

Nuomos nederlingas žemes

Didesnių ūkių padėtis kiek kita.

„Mūsų šeimos ūkį sukūrė tėvai. Pradžioje tai buvo pieno ūkis, tačiau, ačiū lenkams, kurie nupirko karves, pakeitėme kryptį, bet pienininkystės palikimas buvo daugiametės pievos. Apie draudimą jas arti žinojome, tačiau prieš trejus metus Žemės ūkio ministerijos atstovai pasakė, kad mes neturime tiek pievų, kiek reikia išsaugoti, ir nesukome galvos“, – aiškina Paulius Leščinskas, ūkininkas iš Anykščių.

P. Leščinsko šeima dirba apie tūkstantį hektarų žemės. Iš jų 300 pievos ir reikalaujama atstatyti apie 44 ha. Laiko mėsinius galvijus.

„Augalininkai, dirbantys derlingose žemėse, sako, kad net nedeklaruos tų plotų, kurie išarti ir negaus išmokų, nes tokius sklypus palikti augti žolėms ir tik gauti išmokas ekonominės prasmės nėra. Auginti gyvulius ne taip paprasta“, – aiškina P. Leščinskas ir skaičiuoja, kad 340 hektarų pievų jam reikėtų laikyti apie 150 mėsinių galvijų. Bėda kita. Jie pirko derlingas žemes, kuriose buvo pievos ir jas pavertė dirbamais plotais, o dabar reikalaujama laukus vėl paversti pievomis. Tačiau šie plotai šalia didžiulių masyvų ar jų centre. Ką daryti su šiais sklypais neaišku. Greičiausiai, teks pirkti arba nuomotis dirbama pigesnę nederlingą žemę kituose regionuose ir ten „atstatyti“ pievas.

P. Leščinskas sako, kad dėl šio reikalavimo kentės tie kraštai, kur buvo daugiausia gyvulių. Suvalkija, ir kiti derlingi regionai, kuri gyvulių tradiciškai buvo mažiau, nukentės ne taip stipriai.

„Ūkininkauju nuo 2018 metų, specializuojuosi augalininkystėje, turiu 90 ha. Iki tol čia nebuvo nieko. Žemes nuomojausi ir pirkau, nes aplinkui buvo daug senyvų žemdirbių ir jie mielai nuomojo gretimus mano plotams sklypus, o žemės čia gana derlingos, veikia melioracija, auginti javus patrauklu“, – dėsto Dovaldas Bielskis iš Šilutės raj. ir sako, kad nuomojosi pievas ir už jas mokėjo tiek pat, kiek ir už dirbamą žemę.

Buvusių pievų pas jį 50 ha ir iš reikalaujama atkurti 25 ha, kurie išarti per pastaruosius dvejus metus. Staiga pradėti auginti gyvulius, kad atitiktų reikalavimus, reikia didžiulių investicijų.

„Keista padėtis, nes stambios bendrovės, kurios pievas išarė iki 2019 m. spėjo „įlipti į traukinį“ ir jų nejudina. Kenčia tie, kurie dirbo vėliau. Laukiu konkrečių NMA išaiškinimų, ką reikia daryti. Žemės nepaleisiu. Liks du keliai. Arba atsisakyti išmokų – 220 eurų už hektarą – ir dirbti be jų, nors nuomos kaina 250 hektarų. Tai dideli pinigai“, – konstatuoja D. Bielskis.

NMA Specialistai atsakė į Delfi klausimus.

Kas turi atkurti pievas ir kokį plotą?

Atkurti plotą turi tie pareiškėjai, kurie pagal dvejų ankstesnių metų paraiškų duomenis šiais metais deklaravo pasėlius, kurie buvo pakeisti iš daugiametės pievos į kitos rūšies pasėlius (pavyzdžiui, ariamąją žemę, sodus arba uogynus). Kiekvienas pareiškėjas turi atkuri 53 proc. savo suarto ploto. Pvz., jeigu pareiškėjas suarė 20 ha, jis turėtų atkurti 53 proc. šio suarto ploto, t. y. 10,6 ha plotą.

Šį plotą galima atkurti toje pačioje vietoje arba bet kuriame plote, esančiame jo valdoje.

Bendras visų pareiškėjų reikalaujamas atkurti plotas sudaro 53 616 ha.

NMA svetainėje yra patalpintas žemėlapis Daugiamečių pievų atstatymo žemėlapis (arcgis.com). Jame pateikta informacija apie suartus daugiamečių pievų plotus ir ploto dalį, kurią reikėtų atkurti, jei būtų gautas sprendimas iš EK, kad reikia atkurti. Pareiškėjas, žemėlapyje nustatęs (žemėlapyje paiešką galima atlikti didinant mastelį, įvedant konkrečią vietovę), kad suartas plotas yra jo deklaruojamas, gali matyti, koks yra suarto ploto dydis ir kokią suarto ploto dalį reikėtų atkurti.

Atkuriant pievas, turėtų būti sėjami žoliniai augalai, kurie privalo būti išlaikyti ir deklaruojami 5 metus iš eilės. Pažymėtina, kad atkurtų plotų arti negalima. Jei pareiškėjo valdoje yra pievų ar ganyklų, kurios nėra daugiametės, t. y. deklaruojamos kodu GPŽ, pareiškėjas šiuos plotus gali deklaruoti kaip atkurtas daugiametes pievas (pasėlio kodu AGP) ir taip įvykdyti reikalavimą atkurti daugiametes pievas.

Kiek ūkių tai palies?

Jei būtų gautas sprendimas iš EK, kad pievas reikia atkurti, reikalavimas jas atkurti būtų taikomas 30 313 pareiškėjų.

Koks vidutinis atkuriamos pievos plotas ūkyje?

Vidutinis atkuriamo ploto dydis ~1,77 ha.

Kokios nuobaudos to nepadarius?

Žalinimo išmokos nemokėjimas už neatkurtą plotą bei papildoma administracinė nuobauda, kurios maksimalus dydis gali sudaryti 25 proc. visos žalinimo išmokos.

Jei ūkininkas neatkurs pievos, ar galės tame plote deklaruoti kitus augalus?

Taip, tačiau bus taikomos sankcijos žalinimo išmokai.