Anot ministro, bendroje AM, ŽŪM ir ekspertų darbo grupėje ekoschemos ir aplinkosauginės priemonės sudarytos atsižvelgiant į efektyviausią aplinkos apsaugą, visgi, pažymi K. Navickas, ne visi grupės pasiūlymai yra patrauklūs ar gali būti įgyvendinami ūkininkų.
Tačiau ŽŪM vadovas patikino, kad objektyvus kompromisas tarp skirtingų interesų grupių pasiektas ir dauguma aplinkosauginių tikslų bus išpildyti, jiems esą pritaria ir ūkininkai.
„Korekcijos atsirado dėl to, kad ne viskas yra įgyvendinama ir ne viskas yra patrauklu įgyvendinti. Nors aukštos ekspertinės ambicijos derybos baigėsi tokiu objektyviu viduriu ir didžioji dalis aplinkosauginių tikslų vis tiek bus pasiekta. Tiesiog ką pasiekėme dabar, tą pasiekėme per ūkininkų sutarimą, kad tas yra įgyvendinama, kad priemonės bus patrauklios įgyvendinti“, – Eltai sakė K. Navickas.
„Aš iš tikrųjų nevertinčiau, kad atsitraukėme labai toli nuo aplinkosauginės ambicijos, daugeliu atvejų buvo tam tikrų techninių nesusikalbėjimų“, – tikino ministras. Jis pateikė aplinkosaugininkų siūlytos sėjomainos pavyzdį: tokios griežtos auginamų kultūrų kaitos, pasak ministro, ūkininkai negalės užtikrinti, kadangi dažnai neturi nuosavybės teisių į dirbamą žemę, ją nuomoja. Dėl to rastas kompromisinis variantas – augalų kaita.
„Klausimas, ar mes galime užtikrinti kontrolę, tas viskas įmanoma ir, man atrodo, tai yra kompromisas. Tikslas išlieka, jis tik kitaip vadinasi ir bus kitaip įgyvendinamas“, – mano K. Navickas.
Ministro teigimu, strategijoje numatyti aplinkosauginiai tikslai, nors ir nėra būtent tokie, kokius kėlė aplinkosaugininkai arba AM, vienintelis reikalavimas, kurio nepavyks įgyvendinti, yra durpynų apsauga nuo žemės ūkio veiklos.
„Aplinkosauginė ambicija, manau, nesumažėjo. Išskyrus vienoje vietoje, kur nusileidome aplinkos nenaudai, tai yra leidimas dirbti durpžemius. Ten buvo siūlymas, kad turi būti tik neariminiai, o dabar nereglamentuojama kokie. Bet ten buvo tikrai objektyvių pastabų iš ūkininkų. Jie sako, kad turi laukus, į kuriuos tie durpžemiai įsitraukę, negalime jų atskirai išskirti“, – teigė ministras.
AM ir ŽŪM dar balandį pasirašė memorandumą, po kuriuo sudėtais abiejų ministrų parašais patvirtinta AM lyderystė ir ekspertinė pagalba ruošiant Žemės ūkio strategijos agrarinės aplinkosaugos priemones.
Visgi gruodžio pradžioje aplinkosaugos organizacijų sąjungai „Aplinkosaugos koalicija“, ŽŪM ir Vyriausybei laiške AM rašė, kad Lietuvos žemės ūkio 2023–2027 m. strategijoje neliko geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės, valdymo ir ekoschemų įgyvendinimo reikalavimų, kuriuos parengė AM, ŽŪM ir joms pavaldžių įstaigų atstovų sudaryta darbo grupė.
Rašte sakoma, kad siūlytos priemonės smarkiai sumažintų neigiamą žemės ūkio veiklos poveikį ekosistemoms, natūralioms buveinėms, saugomoms ir įprastoms faunos bei floros rūšims ir kraštovaizdžiui, sudarytų sąlygas daugelyje sričių ištaisyti jau susidariusią kritinę padėtį.
Tačiau naujausia ŽŪM viešai pristatoma aplinkosauginė strategijos dalis, anot ministerijos, liko be darbo grupės pasiūlymų – tą esą lėmė savarankiški ŽŪM sprendimai, patyrus žemdirbių asociacijų spaudimą.
AM taip pat nėra patenkinta, kad ŽŪM atsisakė didžiosios dalies ministerijų bendroje darbo grupėje parengtų paramos skyrimo sąlygų ir reikalingų įgyvendinti aplinkosauginių priemonių. Ministerijai nerimą kelia, kad naujoje žemės ūkio strategijoje siūloma toliau skirti paramą už ariamus durpynus ir suartus daugiamečių pievų plotus, neužtikrinta pakankama ariamų dirvų apsauga žiemą, nenumatytos gairės, kaip racionaliai dirbti žemę erozijai jautriuose šlaituose.
AM dar atkreipė dėmesį į bioįvairovei žalingus daugiamečių pievų ir žolinių augalų priežiūros standartus ir sušvelnėjusius reikalavimus dėl augalų kaitos.
Tuomet AM ragino dar kartą peržiūrėti strategijos agroaplinkosauginę dalį ir brėžti aukštesnius aplinkosauginius tikslus.
ELTA primena, kad ŽŪM iki gruodžio 31 d. Europos Komisijai (EK) privalo pateikti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. Didžiausią dėmesį ministerija žada skirti jauniesiems ūkininkams, smulkiems bei vidutiniams ūkiams, taip pat ūkininkaujantiems ekologiškai.
Strategijoje ministerija numačiusi penkias ekoschemas – papildomus aplinkosauginius reikalavimus ūkininkaujant. Išmokomis ŽŪM skatins sodininkystę, uogininkystę ir daržininkystę, ariamos žemės keitimą pievomis ir jų priežiūrą, perėjimą prie ekologinio ūkininkavimo, gyvūnų gerovę bei kompleksinės ekoschemos ariamoje žemėje įgyvendinimą.
ŽŪM keliamais aplinkosauginiais tikslais numatoma puoselėti kraštovaizdį, apsaugoti dirvožemį, švelninti klimato kaitą, gerinti vandens kokybę bei atkurti ir saugoti biologinę įvairovę.
Be to, parengtame plane siūloma įvesti bazinių išmokų lubas, suteikiant teisę iš jų išskaičiuoti darbo užmokestį ir su juo susijusius mokesčius. Nuo 2023 m. ūkininkai nebegaus didesnių nei 100 tūkst. kasmetinių išmokų, o pasiekus 60 tūkst. eurų jos bus ribojamos – mažinamos 85 proc.
Iš viso, per ateinantį Europos Sąjungos paramos laikotarpį tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai ŽŪM numato 4,27 mlrd. eurų: beveik 2 mlrd. eurų bus skiriama apsirūpinti tvariai užauginti žemės ūkio produkcija ir didinti agrosektoriaus pridėtinę vertę, 1,24 mlrd. euro ministerija asignuos klimato kaitai neutraliam ir gamtos išteklius tausojančiam žemės ūkiui, 917 mlrd. kainuos gyvybingo ir ūkininkavimui bei verslui patrauklaus kaimo kūrimas. Mokslui, konsultavimui ir techninei paramai bus skirta 115 mln. eurų.
EK strateginį planą patvirtins kitų metų antrojoje pusėje. Iki tol, atsižvelgus į Komisijos pastabas, planas turėtų būti derinamas su socialiniais partneriais ir tobulinamas.
