Ūkininkai laikosi dvejopos pozicijos. Stambieji baiminasi, kad praras konkurencingumą, smulkesni kalba apie tai, kad jei bus mažinamas lengvatinio kuro kiekis ne hektarui, o įvedamos lubos visam ūkiui, nieko nenutiks. Tačiau visi baiminasi, kad politikai išsikels ypatingai ambicingus tikslus, už kuriuos turės sumokėti žemdirbiai.
Juoda katė prabėgo ir tarp ministerijų.
Žemės ūkio ministerija nepritaria šiam planui, kuris buvo pateiktas Vyriausybei. Aplinkos ministerija (AM) siūlo, kad žaliojo dyzelino akcizų lengvata būtų taikoma vienam ūkininkui, sunaudojančiam iki 100 000 litrų kuro per metus (viršijus šį limitą, lengvata nebegaliotų). Nuo 2026 m. šita kartelė būtų nuleista iki 50 000 litrų per metus. Su lengvata žaliojo dyzelino akcizas sudaro 60 EUR/1000 l, be lengvatos – 372 EUR/1000 l.
Detaliau komentuoti, ką tai atneš žemės ūkiui AM nepanoro, tik patikslino, kad toks yra Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano darbo grupėje suderėtas ir Vyriausybės pasiūlytas kompromisinis variantas.
„Dyzelino normos buvo ne kartą mažinto ir jau šiandien pigesnio kuro trūksta, žemės ūkio darbams tenka pirkti papildomai įprastine kaina. Kiekvienas toks mažinimas reiškia, kad reikės pilna kaina jo pirkti vis daugiau. Tai skaudžiausiai smogs tiems, kurie taiko intensyvias technologijas – gyvulininkystės, daržininkystės, augalininkystės ūkiams. Sumažėjimas bus ženklus“, – piktinasi Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas ir sako, kad logikos taip mažinti normas nemato. Pagrindinio tikslo – sumažinti taršą – taip pasiekti nepavyks. Degalų reikia tiek, kiek reikia atlikti darbams. Tiesiog padidės ūkių sąnaudos.
Išeitis būtų mažinti kuro kiekį ir investuoti į modernias technologijas, kurios leistų realiai mažinti dyzelino kiekį.
„Dabar ne tik mažinamos traktoriuose naudojamo dyzelino normos, bet ir krosnių kuro, naudojamo džiovinti grūdams, kiekis, kurį galima pirkti lengvatinėmis sąlygomis, o alternatyvų nėra. Tai ne tas kelias, kuriuo eina ES, kuri sako, kad žaliasis kursas neturi būti bausmė ūkininkams. Mes renkamės priešingą kelią – tiesiog viską draudžiame. Ūkių sąnaudos augs ir tai persikels ant vartotojų pečių“, – dėlioja A. Macijauskas.
Asociacijos vadovas tikina sunkiai suvokiantis ir mokesčius vandeniui. Mes turime nedaug resursų, kurie mums suteiktų konkurencinį pranašumą. Dabar konkurencingumas, įskaičiavus mažas išmokas, tik mažinamas, nes įvedame ribojimus, kurių nėra kaimyninėse valstybėse.
Tačiau idėjiniai grūdininkų priešininkai – smulkesni ūkiai – ne tokie kategoriški.
„Svarbu kaip bus mažinamas lengvatinio dyzelino kiekis – ar mažės kuro normos kiekvienam hektarui, ar įvedamos bus įvedamos lubos ūkiui. Bendros tendencijos, kad teks mažinti iškastinio kuro naudojimą, teks laikytis, nes tai ES sprendimas, tačiau turime nebūti labai ambicingi ir kiek galima ilgiau išlaikyti tas normas, kurias leidžia reglamentas.
Mums trūksta bendros vizijos koks ūkis turėtų būti remiamas, o koks jau gali gyvuoti be paramos. Nes yra riba, kada verslas konkurencingas ir tada jau skatinti jį plėsti ne hektarų kiekį, bet kurti didesnę pridėtinę vertę“, – aiškina Vytautas Buivydas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos pirmininkas.
V. Buivydas pastebi, kad kol kas ES mes treti nuo galo pagal iš hektaro pagaminamą pridėtinę vertę ir konstatuoja, kad politikų noras būti lyderiais ES neteisingas, nes mes nesame tarp lyderių, pavyzdžiui, tiesioginių išmokų dydžiu, kurios kur kas mažesnės nei senosiose ES valstybėse.
„Kai reikia mokėti išmokas, neiškovojame, kad būtume ES priešakyje, tačiau kai reikia ką nors apriboti, imamės lyderystės. Sprendimai reikalingi, apie juos reikia diskutuoti, tačiau nebūtina griebtis kardinalių sprendimų, kurie palies visus žemdirbius. Ypatingai dabar, kai siaučia pandemija, sparčiai mažėja ūkių“, – dėsto V. Buivydas.
Žemės ūkio ministerija pateikė savo poziciją, kuri nesutampa su Aplinkos ministerijos norais.
Įstatymo pataisas dėl gazolių su lengvatiniu akcizo tarifu (žaliasis dyzelis) naudojimo žemės ūkyje rengė Finansų ministerija.
Siūloma nustatyti 100 000 litrų lengvatinio gazolio maksimalią normą ūkio lygmenyje nuo 2024 metų, o nuo 2025 metų šią normą sumažinti iki 50 000 litrų. Pačių normų už hektarą ar sąlyginį gyvulį keisti neplanuojama.
Žemės ūkio ministerija pateikė savo atskirąją nuomonę. Ji siūlo įvesti gazolio kvotos lubas ne anksčiau kaip nuo 2026 metų 100 tūkst. litrų metams ir nuo 2029 m. – 50 tūkst. litrų metams.
Pirmiausia dėl to, jog dėl gazolio lubų įvedimo ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių, sunaudojančių daugiau nei 100 tūkst. litrų ir 50 tūkst. litrų žymėtojo dyzelio, įvedimas turės neigiamą finansinį poveikį šių bendrovių veiklos rezultatams.
Be to, reikia pereinamojo laikotarpio, reikalingo persiorientuoti ir pradėti taikyti tausiau ir efektyviau kurą naudojančias technologijas ir praktikas, poreikį – pereiti prie kitų degalų rūšių gali užtrukti, o alternatyvų rinkoje kol kas beveik nėra.
Siūloma atsižvelgti ir į prognozes dėl alternatyvaus kuro pasiūlos augimo tendencijų – reikšmingai didesnė jų pasiūla tikėtina tik po 2025 m. ir vėliau.
Kai nėra alternatyvų žemės ūkio veikloje ir nenustatomas pereinamasis laikotarpis, reikalingas persiorientuoti ir pradėti taikyti tausiau ir efektyviau kurą naudojančias technologijas ir praktikas, tai privers ūkininkus naudoti gazolius virš nustatytų lubų.
Čia atsiranda dar vienas iššūkis, kadangi standartinio dyzelino akcizas didės. Tai nesumažins vykdant žemės ūkio veiklą sunaudojamo gazolio kiekių, tačiau žemės ūkio bendrovėms teks įsigyti netgi ir brangesnio dyzelino.
Taip pat planuojama visiškai atsisakyti akcizų tarifo lengvatų vadinamajam raudonam dyzelinui, kuris naudojamas krosnims – šildymui, grūdų džiovinimui.
Trys ministerijos Energetikos, Aplinkos ir Žemės ūkio – sprendžia dėl finansavimo perėjimui nuo iškastinio kuro prie alternatyvių energijos šaltinių. Žemės ūkio ministras įžvelgia galimybių tai finansuoti iš Modernizavimo fondo, ūkininkams pradedant naudojant biodujas, į kurias maišoma biometano, taip pat saulės energiją.
Ignas Jankauskas, Ingridos Šimonytės patarėjas, kuruojantis žemės ūkį, sako, kad Vyriausybės programoje yra numatytas iškastinio kuro subsidijų atsisakymo tikslas, tačiau taip pat įgyvendinant programą siekiama konkurencingo, technologijomis ir mokslu pagrįsto žemės ūkio. Abu tikslus galima pasiekti tik vienu būdu: lygiagrečiai su ribojimais pasiūlant technologiškai pažangias alternatyvas ir atitinkamas sąlygas jų pritaikymui.
Tokį patį principą akcentuoja ir aukščiausi ES vadovai. Deja, noras kuo skubiau taikyti su žaliuoju kursu susijusius ribojimus šį principą iš dalies pažeidžia. Vyriausybės programoje numatyto intensyvaus dialogo su visuomene tai pat trūksta. Žemdirbiai turi gerų idėjų, pasiūlymų, tereikia juos išgirsti. Žaliasis kursas Lietuvoje įgyvendinamas be jokio poveikio vertinimo, todėl konkurencingumą mažinančius veiksmus reikia atlikti itin atsargiai. Priešingu atveju galime pridaryti sunkiai atstatomos žalos.
