Dzūkijos nacionalinis parkas atvyksiantiems stumbrams jau įrengė aptvarą, o Krekenavoje reziduojantis stumbrų žinovas Rytas Papšys įsigudrino laisvėje gyvenančius galiūnus įvilioti į specialias gaudykles-dėžes, kuriose jie ir keliautų kelis šimtus kilometrų.

R. Papšys pajuokavo, kad stumbrų gaudyklių principas – toks pats kaip katinų. Skiriasi tik jų dydis. Maisto suvilioti stumbrai įeina į savotišką dėžę, tada automatiškai užsidaro jos anga ir stumbras pagautas. Tuomet gaudyklė pritvirtinama prie automobilio ir stumbras keliauja.

„Vežant stumbrą, gaudyklę būtina apdengti tamsia medžiaga. Naktį pagautas, uždengtas gabenamas, stumbras galvoja, kad naktis užsitęsė, rytas neaušta, tad lengviau išgyvena transportavimą“, – pasakojo R. Papšys.

Iš Panevėžio krašto į Dzūkiją planuojama išgabenti 30 stumbrų patelių. Ten jos, susiporavusios su emigrantais patinais, į Varėnos miškus atklydusiais iš Baltarusijos, turėtų atnaujintų stumbrų populiaciją.

Pasak R. Papšio, į vieno stumbro pergabenimą turėtų įsitraukti 15–20 žmonių komanda. Gali nutikti taip, kad sugautas stumbras bus labai neramus, tad gali prireikti suleisti jam raminamųjų.

Laisvėje gyvenantys Lietuvos stumbrai

Vadovauja patelė

Skaičiuojama, kad Krekenavos ir kaimyninio Kėdainių rajono miškuose šiuo metu gyvena daugiau nei 200 stumbrų. Pastaruoju metu jie dažniau matomi Kėdainių rajone.

„Va ir Krekenavos regioninio parko direktorė Alma Kavaliauskienė neseniai apgailestavo, kad Panevėžio rajone nebesimato stumbrų, nėra galimybių jais pasigrožėti“, – sakė R. Papšys.

Pats jis irgi stumbrus dažniau mato Kėdainių rajono pusėje, ten vaikšto jų bandos, kuriose – po 30, 50 ar net 80 stumbrų. Bandos vedlė, pasak R. Papšio, visuomet būna stumbrė. Į klausimą, kodėl ne stumbras, šių milžinų gyvenimo žinovas paaiškino, kad kaip žmonių šeimose paprastai tris namų kampus laiko moterys, taip ir stumbrų gyvenime būtent stumbrės imasi atsakomybės už tai, kad banda būtų soti ir saugi.

Pasak jo, žiemą, ieškodami maisto, stumbrai per parą nukeliauja nuo penkių iki septynių kilometrų. Juda jie ir dieną, ir naktį. Beje, vietoje stovinčius stumbrus dažniausiai galima pamatyti nuo 6 iki 10 valandos ryte ir nuo 13 iki 15 popiet – toks jų gyvenimo režimas.

Apie laisvėje gyvenančių stumbrų judėjimą, jų maršrutus R. Papšys teigė nemažai sužinantis iš trims bandų stumbrams uždėtų specialių antkaklių, kuriuose įmontuoti jutikliai.

Kol laisvėje besiganantys stumbrai ruošiami kelionei, Netoli Krekenavos esančio Pašilių stumbryno aptvaruose ganosi 28-i tokie galiūnai, traukiantys gamtos mylėtojus ir turistus.

„Dabar, pasnigus ir nubalus laukams, stumbrai atrodo tikrai įspūdingai“, – patikino Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio vadovas Giedrius Bronušas.

Virš stumbrų – lajų takas

Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vadovas Eimutis Gudelevičius teigė, jog sumanymas Panevėžio ir Kėdainių rajonų miškuose besiganančios stumbrų bandos dalį perkelti į Varėnos rajono miškus gimė kone prieš dešimtmetį.

Anot jo, galiūnams naujų namų prireikė ypač pagausėjus Krekenavos bei Kėdainių apylinkėse gyvenančiai bandai. Laisvėje besiganantys stumbrai virto ūkininkų galvos skausmu – perbėgę per pasėlius, šie milžinai laukuose neką tepalieka. Antra vertus, pasak E. Gudelevičiaus, ir patiems stumbrams reikia „šviežio kraujo“.

„Susiporavusios su kitų vietų patinais, stumbrų patelės ves tikrai sveikus jauniklius“, – patikino nacionalinio parko vadovas.

Kadangi iš Panevėžio bei Kėdainių miškų išvežtus stumbrus ketinama poruoti, jie Dzūkijos aptvaruose pagyvens tik kurį laiką, po to bus išleidžiami į miškus gyventi laisvėje. Tačiau kol ganysis aptvaruose, jais bus galima grožėtis. Pasak E. Gudelevičiaus, virš vieno iš aptvarų planuojama statyti medžių lajų taką, galbūt ne tokį įspūdingą kaip Anykščiuose, tačiau juo einant bus galima stebėti apačioje besiganančius stumbrus.

Jau artimiausiu metu iš Panevėžio apylinkių į Dzūkiją ketinama perkelti 10, kiek vėliau – dar 20 stumbrų. Dzūkijoje šiuo metu ganosi apie 20 iš Baltarusijos atklydusių galiūnų. Į klausimą, ar šiems emigrantams grįžti atgal į Baltarusiją kelią pastos naujoji koncertina, Dzūkijos nacionalinio parko vadovas tvirtino, kad ne visas pasienis aptvertas šia pjaunančios vielos tvora. Gerai paieškoję, galiūnai ras vietų, pro kur galėtų grįžti į kaimyninę šalį.