Gyventojai sukilo

Su didžiule ironija, nuoskauda, juntamu pažeminimu, skausmu širdyje ir net ašaromis akyse šilagaliečiai save ir vienas kitą jau pradėjo vadinti būsimais šūdaliečiais. Bet kol taip sakoma apie save – ne taip labai skaudu ir baisu. Kaimas išsigandęs, kad netrukus tuo negražiu žodžiu juos pradės vadinti iš pradžių Panevėžio rajonas, o paskui – ir visa Lietuva.

„Ir kaip nevadins. Pas mus numatyta vežti perdirbti visokias atliekas iš pačių įvairiausių Lietuvos vietų. Žodžiu, tapsime Lietuvos sąvartynu, turėsime dujų iš atliekų gamybos įmonę ir garsėsime ja“,
– piktinosi Šilagalyje gyvenantis turto vertintojas bei teismo ekspertas Jonas Akelis.

Jis neabejoja, kad iškilus tokiam objektui, Šilagalyje neabejotinai kris nekilnojamojo turto vertė, gyventojai patirs ir ekonominę, ir didžiulę moralinę žalą, kuri neabejotinai atsilieps ne vieno jų sveikatai. Sveikata sušlubuos vien nuo dabar patiriamo streso.

Į kovą prieš būsimą biometano gamyklą kyla ne tik Šilagalys. Prie jo jungiasi ir kaimyniniai Pažagienių, Kabelių kaimai.

„Pastačius tokią jėgainę, apie kokią išgirdome, galima statyti kryžių mūsų kaimams. Kokia gi jauna šeima norės keltis gyventi į vietą, kur perdirbamas mėšlas? Kas tik galės, bėgs kuo toliau. Panevėžio rajono, o drauge ir miesto plėtrai į pietinę pusę – galas“, – neabejoja vienos iš Pažagienių kaimo bendruomenės pirmininkė Dangyra Meškinienė.

Kad visomis jėgomis stengsis sustabdyti biodujų jėgainės statybas, patikino ir Kabelių kaimo
bendruomenės pirmininkė Daiva Mulevičienė.

Šilagalio jėgainė
Foto: Sekundė.lt

Lygina su kalėjimu

„Ta biodujų jėgainė – kaip Lukiškių kalėjimas Vilniaus centre. Ir kalėjimas, ir jėgainė reikalingi, bet nei vienas, nei kitas neatitinka šiuolaikinių kriterijų. Kalėjimas pastatytas, o jėgainę norima statyti ne vietoje – gyvenvietės centre. Tai suvokdama valdžia kalėjimą iš Vilniaus centro iškėlė, o srutų perdirbimo jėgainę mūsų Šilagalio centre statys“, – baisėjosi šilagališkis J. Akelis.

Šilagalio bendruomenės vardu

jau surašytas kreipimasis į Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrą, per kurią skiriamos ES lėšos biojėgainių statyboms, bei į Seimo kanceliariją. Panevėžio rajono kelių kaimų gyventojai kategoriška reikalauja neskirti ES finansavimo tokiai statybai.

Rašte žmonės piktinasi, kad biodujų jėgainę, planuojamą pastatyti Šilagalyje, netoli esamų karvių fermų, daugelis sužinojo ne iš potencialių jos statytojų, o iš Panevėžio dienraščio „Sekundė“. Tai, kad bendruomenei nebuvo pranešta apie būsimas statybas, žmonės vertina kaip nepagarbą jiems, o drauge įžvelgia netgi klastą norint nuslėpti tiesą.

„Šilagalio“ žemės ūkio bendrovės pirmininkas, kurio žemėje ir statoma jėgainė, pats užaugęs Šilagalyje, o kad nors kam būtų prasitaręs dėl būsimų statybų“, – piktinosi J. Akelis.

Dėl to, kad apie būsimas statybas kaimas nebuvo informuotas, J. Akeliui, o ir kitiems gyventojams, skverbiasi mintis, kad šis žaidimas nešvarus.

„Esame įsitikinę, kad teiginys, jog toji jėgainė perdirbs mūsų kaime esančių fermų srutas, – tik priedanga europiniams pinigams gauti. Vėliau srutos, maisto atliekos, o ir kitoks sąvartynų turinys pas mus bus vežami iš visos Lietuvos“, – įsitikinęs J. Akelis.

Šie argumentai taip pat surašyti europinių pinigų skirstytojams bei parlamentarams skirtame rašte.
Be to, gyventojai neabejoja, kad pradvokusios, srutomis aptekusios jų kaimo fermos, kaip neatitinkančios šiandienos reikalavimų, ilgai nebegyvuos, liks uždarytos. Tačiau šalia jų pastatyta dujų jėgainė plėsis, aptarnaus Lietuvą, perdirbs šalies fermų mėšlą.

„O mums lieka sprogimo, gaisro, toksiškų medžiagų patekimo į aplinką rizika“, – konstatuoja J. Akelis.

Kaimai kyla

Visa tai, ką išdėstė rašte, šilagališkiai praėjusią savaitę išrėžė ir susirinkime, kuriame dalyvavo jėgainės statytojai, taip pat Panevėžio rajono savivaldybės atstovai.

J. Akelis pabrėžė, kad atvykusieji, įrodinėdami biodujų jėgainės naudą, nurodė, kad ne Šilagalyje, o kitoje vietoje – netoli Kabelių bus kasamos savotiškos duobės, dambos, ir jose bus laikomos srutų į dujas perdirbimo procese atsirandančios gamybos atliekos. Į tokią naujieną audringai sureagavo tų vietovių žmonės, taip pat nenorintys pašonėje turėti tokių atliekų duobių. Prieš rengiant raštus seimūnams ir pinigų skirstytojams Šilagalio delegacija aplankė Panevėžio rajono valdžią.

„Tiesą sakant, nieko paguodžiančio iš jų neišgirdome. Vicemeras Antanas Pocius sakė, kad pats nenorėtų gyventi šalia tokios dujų išgavimo įmonės, o kita vertus, paaiškino, jei statoma jėgainė atitiks keliamus reikalavimus, niekas negalės uždrausti jos statybų, tai būtų neteisiška teisinėje valstybėje”, – kalbėjo J. Akelis.

Kad ne tik šilagališkiai, bet ir Pažagienių kaimas nenori už kelių kilometrų nuo savo namų turėti srutų bei kitokių atliekų perdirbimo įmonės, patvirtino Pažagienių kaimo bendruomenės „Savas“ pirmininkė Dangyra Meškinienė.

„Pikta ir dėl to, kad slapta norėjo pastatyti tą monstrą, žmonių neinformavę. O ką reiškia srutos – žinome, jomis tręšia mūsų laukus, kurie patręšti košmariškai smirdi. Tad nereikia meluoti, kad kvapo neskleis perdirbamos srutos. Skleis dar ir kaip!“ – neabejojo D. Meškinienė.

Bendruomenės pirmininkė teigė girdėjusi ir apie planuojamus srutų perdirbimo rezervuarus netoli Kabelių. Ji atkreipė dėmesį, kad biodujų jėgainės statybomis turėtų susirūpinti ir panevėžiečiai.
„Jie turėtų atsiminti, kaip gana neseniai smirdėdavo Savitiškio sąvartynas. Jį panaikino, nosį riečiantys ir vemti verčiantys kvapai iš tos pusės nebesklinda. Bet kas gali užtikrinti, kad jie nesklis iš kitos pusės – Šilagalio ar Kabelių?” – teigė D. Meškinienė. Nerimo neslėpė ir Kabelių bendruomenės pirmininkė Daiva Mulevičienė. Anot jos, kabeliškiai taip pat rinks parašus protestuodami prieš biodujų jėgainės Šilagalyje statybas.

Investuotojai: bijoti nėra pagrindo

Pasak jėgainės projektą įgyvendinančios bendrovės „Engerta“ vadovo Vytauto Keršio, šis modernus atsinaujinančios ES Žaliojo kurso energetikos projektas Lietuvoje yra visiškai nepelnytai bandomas nuspalvinti kuo juodesne spalva, nors tam nėra jokio pagrindo.

„Biodujų jėgainių Lietuvoje jau skaičiuojama dešimtimis, tik, skirtingai nuo jų, šioje jėgainėje biodujos nebus deginamos, o bus išvalytos ir atiduotos į dujotiekį. Planuojame pastatyti modernią, saugią, naujausių technologijų jėgainę, kuri praktiškai neturės jokių gamybos proceso atliekų – dabar žemės ūkio bendrovės atvirai laikomos ir blogą kvapą skleidžiančios žemės ūkio atliekos virs bekvapėmis dujomis, kurios bus čia pat tiekiamos į ESO dujotiekį, virš kurio ir dabar gyvena šilagaliečiai ir kuris jokios grėsmės jiems iki šiol nekėlė. Žinoma, suprantame gyventojų nuogąstavimus ir emocijas“, – aiškino V. Keršys.

Jo teigimu, biometano jėgainė, priešingai bandomai formuoti nuomonei, išspręs dabar aplinkinius gyventojus kamuojančių blogų kvapų, sklindančių iš žemės ūkio bendrovės, problemą, nes kvapų beveik nebeliks, bet situaciją bandoma piešti sutirštintomis spalvomis, net susidaro įspūdis, kad jėgainės statytojų argumentų tiesiog nenorima girdėti.

„Prieš planuodami investicijas, be jokios abejonės, atlikome detalią poveikio aplinkai studiją ir kitus būtinus tyrimus, išlaikėme visus būtinus sanitarinius atstumus, atsižvelgėme į visus aplinkosaugos reikalavimus. Į visas studijas ir projekto rengimą jau esame investavę apie 100 tūkst. Eur, preciziškai laikomės visų įstatymų, numatytų viešinimo procedūrų, veikiame skaidriai, informavome rajono Savivaldybę, kuri paskyrė viešų klausymų laiką, jau iki svarstymo susitikome su gyventojais, atsakėme į visus jų klausimus“, – sako V. Keršys.

Statytojų atstovas tikina, jog jokios grėsmės aplinkinių gyventojų saugumui nėra: biometano jėgainėje gyvulių mėšlas virs žaliava dujomis, o likusi biomasės dalis virs substratu, laikomu aukštos kokybės ir daug azoto turinčia trąša pasėliams, jis bus laikomas visus aplinkosaugos reikalavimus atitinkančiose saugyklose.

„Tikimės, kad gyvename teisinėje valstybėje, kurioje girdimas ir investuotojų balsas, juo labiau kad ketiname pastatyti jėgainę, kuri, atmetus visas dabar tvyrančias emocijas, smarkiai sumažins taršą blogais kvapais gyvenvietėje“, – teigė V. Keršys.