Apie tokį modelį Delfi pasakojo buvęs žemės ūkio ministras, dabar Seimo narys Kazys Starkevičius.
Tą patvirtino žiniasklaida. „Lietuvos ryto“ šaltinių žiniomis, premjerei Ingridai Šimonytei siūloma sustiprinti savo politinę komandą į ją pakviečiant žmogų, kuris patartų žemės ūkio klausimais. Gali būti, kad šiuo patarėju bus paskirtas ne kas kitas, o iš posto verčiamam žemės ūkio ministrui per jo susitikimą su žemdirbiais „į akis šokęs“ Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos direktorius 35-erių Ignas Jankauskas.
„Pagrindinės ministro klaidos komunikacinės. Jis nebendrauja su ūkininkais ir juos rūšiuoja – dideli, smulkūs, pienininkai, grūdininkai. Kaimo problemų nemato kaip visumos. Visus reikia matyti ir su visais kalbėtis. Galbūt iš pradžių nebuvo sutarimo.
Prabėgus metams visi šie dalykai išryškėjo ir kilo nepasitenkinimas, nes ūkininkai nori girdėti tai, ką nori. Turi argumentuotai paaiškinti, kodėl negalima įgyvendinti vieno ar kito pageidavimo. Pastebiu, kad ministro komandoje trūksta stiprių žmonių“, – analizuoja konservatorius, Seimo narys, buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
Konservatoriai K. Navicką delegavo į šį postą. K. Starkevičius sako, kad jis dabartiniam ministrui patarė į komandą priimti žmonių, kuriais pasitikėtų ūkininkų bendruomenė. Šiuo metu dar laisvas vienas viceministro postas ir, pasak Seimo nario, galima ištaisyti šią klaidą.
Tuo labiau, kad dabar ruošiama naujoji programa, pagal kurią gyvensime ateinantį finansinį laikotarpį.
Pats I. Jankauskas neneigia, kad pasiryžęs priimti šį iššūkį ir paaiškino, ką norėtų keisti. Jis atstovauja Lietuvos žemės ūkio tarybą, kuriai oponuoja ministrą palaikantys Žemės ūkio rūmai.
– Kam reikia tokio žingsnio, kad planuojamas naujas patarėjas, o ne tiesiog keičiamas ministras?
– Akivaizdu, kad tokia padėtis nėra ta, ko buvo tikėtasi. Tiek iš vyriausybės pusės, tiek iš žemdirbių. Turime prisiminti, kad K. Navickas vyriausybės formavimo metu tikrai nebuvo nei variantas A, nei variantas B. Taip pat reikia įvertinti tai, kad iškilus šiai situacijai nėra aklai ginamas politikas, bet ieškoma išeičių. Tai teikia vilties! Paties sprendimo būdas – klausimas labiau tinkantis valstybės politikos formuotojams. Geri visi scenarijai, kurie sureguliuos situaciją.
– Kokie asmeniniai santykiai su Navicku po konflikto per Žemės ūkio tarybos suvažiavimą, ar tai netrukdys kartu dirbti?
– Kaip ir iki suvažiavimo, taip ir po jo – asmeniniai santykiai jokie. Ministras keletą kartų duodamas interviu atsiprašė. Bet ne manęs jis turėjo atsiprašinėti – esu ir aštresnių pokalbių turėjęs. Tas atsakymas „Ko šoki į akis“ yra tik labai koncentruotas situacijos apibūdinimas. Šiuo principu jis vadovavosi visus metus visų žemdirbių atžvilgiu, todėl atsiprašymą turėtų išgirsti visi žemdirbiai. Ar netrukdys dirbti? Iš savo pozicijos galiu pasakyti, kad esu pakankamai profesionalus ir orientuotas į rezultatą, todėl tokie dalykai manęs nesustabdo. Na o dėl ministro – čia jau jis turėtų atsakyti pats.
– Ką reikia keisti ŽŪM politikoje?
– Visų pirma žemės ūkio politikos formavimo principus. Nemanau, kad žmogus, iš principo nusistatęs prieš žemės ūkį, gali būti tos politikos formavimo dalimi. Norėtųsi, kad dokumentai būtų paruošti pakankamai gilias žemės ūkio procesų žinias turinčių žmonių. Ypač tų dokumentų, kurie tiesiogiai reglamentuoja gamybą. Taip pat reikia suprasti, kad aplinkosauga yra žemės ūkio dalis, o ne žemės ūkis aplinkosaugos. Didelę žalą ŽŪ politikos formavimui daro nesustojantis neteisingos informacijos srautas.
Žemės ūkio politika yra gana paini, todėl piktavaliams nesunku manipuliuoti skaičiais, terminologija, savaip interpretuoti procesus. Toks srautas turi būti pabaigtas, o efektyviausia priemonė – glaudesnis žemės ūkio dialogas su visuomene. Taip pat pasigendu žemės ūkio procesų analitikos ir modeliavimo.
Labai gėdingai atrodė ŽŪM išplatintas pranešimas šių metų birželio pabaigoje apie rekordinį grūdų derlių. Tuo metu rinka jau aiškiai kalbėjo apie didelius kaitros nuostolius ir bent 20 proc. mažesnį derlių. Čia tik vienas iš pavyzdžių. Dėl savo darbo specifikos ŽŪM turi būti geriausią žemės ūkio procesų modeliavimą turinčia organizacija. Be abejo čia nėra baigtinis pokyčių sąrašas – tik esminiai momentai.
– Kokia turėtų būti žemės ūkio politika ir kokie dabar svarbiausi žingsniai?
– Man teikia džiaugsmo straipsniai, kuriuose perskaitau apie paaugusį Lietuvos BVP, padidėjusį konkurencingumą, augantį eksportą, sukurtas inovacijas ir pan. Šalis padarė didelį šuolį į priekį, tačiau turime daug neišnaudoto potencialo. Žemės ūkis – viena iš tų sričių. Tenka pripažinti, kad vis dar esame nedidelės pridėtinės vertės rate. Žemės ūkio politika turi būti vedanti iš šios situacijos. Dabar svarbiausia paruošti geras Žaliojo kurso derybines pozicijas. Vis tik tai dokumentas, lemsiantis žmonių likimus. Pagal dabartinį pasiūlytą variantą žadamas likimas neatitinka augimo ir klestėjimo perspektyvos.
Be abejo lygiagrečiai reikia imtis esminių pertvarkų: identifikuoti ir į procesą įjungti progresyvius specialistus, sukurti efektyvias socialinio ir politinio dialogo platformas, nedelsiant sukurti žemės ūkio analitikos ir modeliavimo procesą, identifikuoti galimus finansinius įrankius. Turint visa tai neišsprendžiamų klausimų turėtų nelikti.
– Kada planuojami pokyčiai ministerijoje?
– Tikiuosi, kad labai greitai. Metus jau „praganėme“. Žemės ūkyje tai labai daug. Nesinorėtų praganyti daugiau nei dienos.
– Kaip įsivaizduojate darbą ŽŪM, kolektyvo reakciją, dabar ten kaip tik vyksta eilinė reforma?
– Nuo pat pirmų darbo metų dirbu su blogais aktyvais. Čia turbūt bus didžiausias projektas iš visų iki šiol darytų. Paprastai pokyčius lydi pasipriešinimas tų, kuriems ta netvarka patogi. Nepavykus pasipriešinimui prasideda išėjimai iš darbo. Tada atsiskleidžia žmonės, kurie iki tol buvo užguiti ir jų pagalba įvyksta lūžis. Tada padėtis stabilizuojasi ir prasideda darbas. Be abejo pamatę teigiamus pokyčius pradeda lįsti šiltesnės saulutės ieškotojai.
– Ar nepaaštrės santykiai su Žemės ūkio rūmais.
– Pastebiu, kad susijaudinimas dėl Žemės ūkio rūmų kyla jau ir politikų facebooko paskyrose. Abejoju, kad tai yra tiek svarbus klausimas, kad reikėtų apie jį tiek daug diskutuoti. Į situaciją žemės ūkyje reaguoja įvairios organizacijos, užtruktume gan ilgai, kol apkalbėtume kiekvienos iš jų reakciją į pokyčius. ŽŪR yra lobistinė organizacija, kurios veiklą dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių reglamentuoja atskiras įstatymas. Formalaus socialinių partnerių pritarimo pirkimas nėra ateities žemės ūkio politikos formavimo dalykas.
– Ačiū už pokalbį.
