Padėtį komplikuoja tai, kad, pasak ŽŪM atstovų, pas mus plūstelėjo ypatingai pigi kiauliena ir mūsų augintojai stumiami iš vidaus rinkos.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas Kaimo reikalų komiteto posėdyje sakė, kad buvo komandiruotėje JAV ir ten jau gali būti eksportuojami kai kurie jautienos ir kiaulienos produktai, pavyzdžiui, koldūnai. Deramasi dėl kiaušinių ir kviečių eksporto.
„Nuolat konsultuojuosi su kolegomis ministrais dėl kiaulių krizės ir 15 d. bus ministrų susitikimas, kur bus tariamasi dėl paramos kiaulininkystei, nes tai visos ES problema“, – sakė K. Navickas.
Jonas Gudauskas, vertindamas padėtį kiaulininkystėje vertino kaip „nepavydėtiną“.
Paulius Lukševičius, viceministras, sakė numatyta parama, nors, pasak jo, dabartinės paramos schemos neveiksmingos ir reikia kurti naują schemą. Reali pagalba sektoriui gali būti suteikti tik kitais metais.
„Turime sutaupytų lėšų iš praeito paramos laikotarpio ir norėtume jas skirti kiaulininkystei, tačiau bėda, kad šio sektoriaus kritimas įvyko tik rugsėjį, o lyginamas ketvirtis su ketvirčiu ir reikia kurti naują schemą, nes pagal dabar galiojančias skirti negalima“, – paaiškino P. Lukševičius.
Vien naujos schemos derinimas su ES truks mažiausiai mėnesį. Parama gali būti skiriama, geriausiu atveju, kitų metų pirmą ketvirtį. Nuostoliai vertinami pagal tai, kiek, patiriama nuostolio per paskutinius 6 mėnesius kiekvienai paskerstai kiaulei. Tai 40 eurų. Jei paramos intensyvumas būtų 70 proc. tam reikėtų 12 mln. eurų.
P. Lukševičius sakė, kad dabar mato, jog kitos ES šalys, pavyzdžiui, ispanai, tiesiog užsiiminėja rinkas.
„Neturime vartotojo lojalumo savo produkcijai, žmonėms rūpi tik kaina. Su augintojais net svarstėme, ar verta nutraukti kiaulių auginimą, tačiau nusprendėme mėginti priešintis, nes dabar vyksta karas dėl mūsų rinkos“, – aiškino P. Lukševičius ir tikino, kad kitos valstybės tiesiog dempinguoja.
K. Navickas pastebėjo, kad augintojus remia per pagalbą dėl Afrikinio kiaulių maro, skandinavai lojalūs savo augintojams ir perka tik vietinių produkciją. Paramos prašo 20 iš 27 ES šalių.
Pasak ministro, viena iš galimų priemonių – produkcijos pasaugojimas, kad pigi produkcija neplūstų į mūsų rinką.
Skaičiuojama, kad kiaulę užauginti kainuoja 100 eurų, paskerdimas dar 50 eurų. Prekybos tinkluose kilogramas kainuoja 2,6 euro.
„Negirdime konkrečių veiksmų, kokie bus sprendimai. Mano tikslas pasiūlyti konkrečią išeitį, nes dabar sprendžiama, ar šis sektorius išliks. ŽŪM jį išsaugoti turėtų būti ambicija, nes nuolat kalbama apie gamybą su didesne pridėtine verte. Visos šalys galvoja, kaip gelbėti augintojus. Lietuvoje kaina šiandien – 70 centų už gyvo svorio kilogramą – pati žemiausia ES. Ministerija kalba, kad yra dempingas ir tuo reikia užsiimti, nes matome, kad iš tokių brangių šalių kaip Austrija atvežta kiauliena parduotuvėse pigesnė nei vietinė. Tarnybos turėtų tuo užsiimti.
Mėginimas kalbėtis su mūsų prekybininkais baigėsi fiasko. Jei ES visi kalba, kad turi būti tvari gamyba, kai apsirūpinama vietiniais produktais, tačiau tuo pačiu matome, kad savo produkcijos negalime apginti. Reikia kalbėti su EK ir naudoti šią motyvaciją bei prašyti išskirtinės paramos. Tai, kad buvo JAV puiku, tačiau į ten eksportuoti kiaulių ir kiaulienos negalime, nes pas mus Afrikinis kiaulių maras ir ten kiauliena visada buvo pigesnė nei ES. Be to, mes šalies viduje neapsirūpiname savo užauginta produkcija“, – aiškina Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius ir sakė, kad padėtų ir mažesnis PVM, apie kurį kalbama seniai.
Valdemaras Sadaunykas, vienas iš augintojų sakė, kad seniai lygina kainas skirtingose šalyse ir nustatė aiškią tendenciją, kad kai ES kiauliena pinga, ji labiausiai krenta pas mus ir dempingo kainomis atvežama perteklinė mėsa.
„Tai aiškus dempingas. Mes trypiami didesnių šalių. Kita problema, kad kiauliena įvežtinė ir lietuviška perkama už tą pačią kainą, tačiau lietuviška pardavinėja brangiau nei importinė. Dėl to atsidūrėme kritinėje būklėje. Žemės ūkis tai valstybės politiko, ne ekonomikos sfera. Turi būti pusiausvyra tarp rėmimo ir ekonomikos. Jei rėmimo nebus, būsime pasmerkti pražūčiai, nes kitos šalys, proteguodamos saviškius, sukuria geresnes sąlygas. Pavyzdžiui, tie patys lenkai mėsai taiko mažesnį PVM nei mes. Mums reikia ne tik paramos, bet ir ilgalaikių sisteminių priemonių, kad sektorius būtų išsaugotas“, – sakė V. Sadaunykas.
P. Lukševičius sakė, kad artimiausiu metu planuoja kreiptis į Konkurencijos Tarybą, mato ir tai, kad reikia planuoti ir sisteminius pokyčius bei analizuoti, ką daro konkurentai kitose rinkose.
