Pasak ūkininko, ši nelaimė persekioja ne jį vieną – pravažios technikos vairuotojai siautėja visoje Lietuvoje. Ypatingai suaktyvėja po lietaus – tada dirbami laukai tampa tarsi čiuožyklomis, kuriomis smagu lakstyti su technika.

Adrenalino mėgėjai javuose

„Atvažiuoja žmonės su visureigiais, keturračiais ir laukus maišo kiaurai išilgai. Jie net nežiūri, ar pasėta, ar auga augalai. Įvažiuoja pro vieną lauko galą, išvažiuoja per kitą. Smaginasi“, – sako K. Zulfijev ir tikina, kad tai toli gražu ne vienintelis kartas, kai nukenčia jo laukai.

Sezono, ar metų laiko, kada adrenalino mėgėjai įsisuktų į pasėlius nėra. Jie siaučia tiek vasarą, tiek žiemą.

„Pas mus miškingas kraštas, laukai tarp miškų. Galbūt čia važinėja brakonieriai, ar kiti. Matau tik, kad ypatingai suaktyvėja po lietaus, kai laukai pažliunga ir galima slidinėti dirvoje. Jie nesupranta, kad patiria malonumą, už kurį turi sumokėti kiti“, – dėsto K. Zulfijev.

Jis sako, kad šį kartą, kai suniokota 20 ha, laukas buvo paruoštas sėjai ir parengtas neariminei žemdirbystei, kai sėjama tiesiog į ražienas, tik specialia technika padaroma vieta sėklai. Tokios technologijos tikslas kuo mažiau liesti žemę, kad nebūtų išlaisvinamas dirvoje sukauptas CO2, kas nutinka ariant. To reikalauja ir nauja ES žaliojo kurso politika.

Po „drifto“ kai sugadinamas viršutinis dirvos sluoksnis, atsiranda provėžos, šio metodo naudoti nebegalima. Lauką reikia suarti ir išlyginti, Kitaip nepasėsi. Šio lauko tvarkymas kainavo apie tūkstantį eurų.

„Tai ne pirmas kartas, kai laukai suniokojami. Tai tęsiasi keletą metų. Kartą mėginome kreiptis į policiją, mums pasakė, kad tai ne teisėsaugos struktūrų reikalas. Galim dėl nuostolių atlyginimo kreipti į teismą privataus kaltinimo tvarka. Tačiau tam reikia turėti filmuotą medžiagą, kad įrodytum, kas kaltas. Įrašų neturime. Prie visų laukų pastatyti kameras neįmanoma“, – dėlioja K. Zulfijev.

Ant kelių suvertė medžius

Seimo narys ūkininkas Kazys Starkevičius su keturratininkais kovą pradėjo dar pernai metais, kai šie pamėgo važinėtis po jo ir kaimynų laukus.

„Tada mums padėjo viešumas. Be to, mes patys, ūkininkai, užtvėrėme takus, kuriais jie važinėjo po Jiesios draustinį – takus užvertėme medžius. Be to, susiorganizavome ir budėdavome. Jie mėgdavo važiuoti savaitgaliais, rengėme susitikimus su keturratininkais, kurių technika paprastai be numerių ir identifikuoti, kas važinėja, labai sunku“, – kaip pavyko išgyvendinti šiuos pažeidėjus aiškina K. Starkevičius ir spėlioja, kad kai atsirado nepatogumų, tiesiog susirado kitas trąsas.

Jis sako, kad po šių veiksmų šiemet buvo praktiškai ramu. Tik žiemą vieni pamėgino pavažinėti po apsnigtus laukus, tačiau pavyko rasti iš kurios sodybos išvažiavo keturratininkai. Su jais ūkininkai susitiko ir pakalbėjo. Daugiau žmonės po laukus nevažinėjo.

„Kai pradedi pokalbį jie stebisi, sako, kas čia tokio, nieko neatsitiks, juk užsnigta. Nesupranta, kad net per sniegą išvažinėti javai nebeatsigaus. Tačiau pagrasiname, kad kreipsimės ir bus skiriamos baudos, tai paveikia“, – aiškina K. Starkevičius ir skaičiuoja, kad jam pačiam tokie važinėtojai buvo padarę nuostolių už 500 eurų, pas kaimyną už 600.

Kenčia ir miškininkai

Pasak Valstybinės miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus vadovo Mariaus Ivanausko, Valstybinių miškų apsaugos pareigūnai už Lankymosi miške taisyklių reikalavimų pažeidimus, tame tarpe ir už važinėjimą motorinėmis transporto priemonėmis ne miško keliais, per 2021 metų III ketvirčius nubaudė 42 pažeidėjus (apie keturračių pažeidimus atskirai statistikos neturime, šie pažeidimai priskiriami prie lankymosi miškuose taisyklių pažeidimų).

„Valstybinių miškų urėdijos apsaugos pareigūnai neturi įgalinimų savarankiškai stabdyti keturračių, todėl šių pažeidimų prevencijai organizuojame bendrus reidus su policijos ir aplinkosaugos pareigūnais. Bendrų su kelių policiją ir Aplinkos apsaugos departamentu reidų metu daugiausiai nustatoma kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimų (vairavimas be teisės vairuoti, neregistruotos transporto priemonės, pasibaigęs draudimas ar techninė apžiūra), už kuriuos pagal kompetenciją baudžia kelių policija. Pretenzijas dėl padarytos žalos aplinkai, kai važinėjant miškais naikinama miško paklotė, pagal kompetenciją teikia Aplinkos apsaugos departamentas“, – sutbilumus aiškina miškininkas.

Jis įvardina ir vietas, kurias labiausiai mėgsta keturratininkai: „Ddažniausiai pažeidimus fiksuojame prie didžiųjų miestų ir smėlinguose pietryčių Lietuvos miškuose bei pelkinguose šiaurės ir vidurio Lietuvos miškuose. Taip pat nemažai tokio pobūdžio pažaidų padaroma pajūrio miškuose, kur vasarą būna daug miško lankytojų.“

Transporto priemonių statymas miške arba važiavimas transporto priemonėmis miškais ten, kur tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki penkiasdešimt eurų. Žala aplinkai už miško paklotės naikinimą ir žalojimą – 3 Eur už vieną kvadratinį metrą miško paklotės.