Organizacijos vadovės teigimu, dabar dauguma didžiausių įmonių planuoja nepirkti kiaušinių iš narvų, ūkininkai investuoja tik į alternatyvias narvams gyvūnų laikymo sistemas, vištų laikymo sąlygos pirkėjams tapo antru pagal svarbą kriterijumi renkantis kiaušinius, o Europos Sąjunga svarsto narvų vištoms dedeklėms draudimą.
Vis daugiau lietuvių kiaušinius perka atsižvelgdami į vištų laikymo sąlygas
Nors dauguma Lietuvos gyventojų kiaušinius renkasi pagal jų kainą, antras svarbiausias kriterijus, lemiantis pirkėjų apsisprendimą – vištų laikymo sąlygos. Šiais metais atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa parodė, kad vištų gerovė renkantis kiaušinius svarbi 29 proc. lietuvių.
„2016 metais daryta analogiška apklausa parodė, kad gyvūnų laikymo sąlygos renkantis kiaušinius įtaką darė tik 9 proc. lietuvių. Džiugu, kad šiandien šis skaičius kur kas didesnis,“ – sakė G. Vaitkevičiūtė.
„Nielsen IQ“ duomenimis, šių metų pirmaisiais mėnesiais ant kraiko, laisvai ir ekologiškai auginamų vištų kiaušinių pardavimai moderniuose prekybos centruose išaugo 67 proc., lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.
Pusė milijono vištų laikomos ne narvuose
2017 m. 3 proc. visų Lietuvoje laikomų vištų dedeklių buvo auginamos ne narvinėse sistemose. Tuo metu pagal šį rodiklį Lietuva rikiavosi paskutinėje vietoje Europos Sąjungoje. Dabar vištų, laikomų alternatyviose sistemose, dalis siekia 18,5 proc., t. y. daugiau nei pusė milijono.
„ES vidurkis – 52 proc. vištų laikomos ne narvuose. Nors nuo jo vis dar atsiliekame, nė vienas ūkis Lietuvoje per pastaruosius kelis metus nepastatė naujų narvų, o daugelis iš jų investavo į kitokius vištų laikymo būdus,“ – teigia „Tušti narvai“ vadovė.
Atsižvelgdami į visuomenės nuomonės pokyčius, keičiasi ir verslai – įsipareigoja neprekiauti narvuose laikomų vištų kiaušiniais ar jų gaminiais
