Kiek dar yra panašių valstybinių įmonių niekas nežino, tačiau, pasak Žemės ūkio ministerijos atstovų, tokių atlyginimų mokėjimas, tikėtina, teisėtas, nors tarnautojų algos šešis kartus viršija įmonės direktoriaus atlyginimą.
Šioje įmonėje tai nebuvo vienintelis milžiniškas atlyginimas.
Valdo projektai
„Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) kai kuriems darbuotojams buvo mokamos algos, visiškai neatitinkančios rinkos sąlygų. Pavyzdžiui, vieno darbuotojo vidutinė mėnesinė alga pirmąjį šių metų pusmetį siekė 18 tūkst. eurų (visos algos – ant popieriaus, neatskaičius mokesčių).
Kiek daugiau nei pusę šios algos sudarė priskaičiuotas darbo užmokestis su priedais už papildomus darbus. Kitą dalį – dar maždaug pusę trys įgyvendinti projektai, už kuriuos mokama atskirai.
Dar vieno darbuotojo vidutinė mėnesinį alga pirmą pusmetį siekė 12 tūkst. Eurų. Iš jų trečdalį sudarė darbo užmokestis su priedais už papildomus darbus, o du trečdalius – apmokėjimas už įgyvendintus projektus“, – apie padėtį bendrovėje pasakoja žemės ūkio ministro patarėjas Saulius Jarmalis.
Jis tikina, kad būtent įgyvendinti papildomi projektai bent dešimčiai darbuotojų vidutinį darbo užmokestį leido padidinti maždaug trečdaliu ir bendrai jų vidutinis darbo užmokestis pirmąjį šių metų pusmetį pasiekdavo 5 tūkst. ir daugiau eurų.
Palyginti, paties generalinio direktoriaus Sauliaus Puodžiuko vidutinė metinė alga už visus 2020 metus siekė kiek daugiau nei 3 tūkst. eurų. Pats sau algos jis negalėjo pasididinti, nes ją reglamentuoja kiti teisės aktai nei tarnautojų.
Panašios tendencijos ŽŪIKVC buvo ir 2020 metais – kai kurių darbuotojų vidutinė mėnesinė alga siekė 13 tūkst. eurų, 7 tūkst. eurų, 5 tūkst. eurų ir ketvirtadalį, trečdalį ar netgi pusę šio atlyginimo sudarydavo pajamos iš įgyvendintų projektų.
Portalo rekvizitai.lt duomenimis, vidutinis atlyginimas įmonėje 2 188,41 eurai.
Pasak ŽŪM atstovo, padidintus ir gerokai didesnius nei rinkos atlyginimus įmonėje gauna ne tik IT specialistai. Dalis padidintų algų išmokama ir atskiriems administracijos darbuotojams.
Tiesa, jei tikitės, kad laimėję konkursą ir įsidarbinę šioje nuostolingoje valstybinėje įstaigoje staiga būsite apipilti auksu, tai mažai tikėtina. Bendrovės valdyba atkreipė dėmesį, kad apie dešimt žmonių yra deklaravę sąsajas ir galimą interesų konfliktą su toje pačioje įmonėje arba Žemės ūkio ministerijoje dirbančiais giminaičiais ir dar maždaug tiek pat – interesų konflikto nedeklaravusių (nes neprivaloma).
ŽŪIKVC veikė pagal paprastą schemą. Jie gaudavo dotacijas iš biudžeto funkcijoms, kurios pavestos vykdyti. Tai leisdavo veikti nenuostolingai, tačiau pagal galiojančius teisės aktus galėjo užsidirbti iš komercinės veiklos įgyvendindami projektus. Formaliai tai leido mokėti didžiulius atlyginimus, nors komercinė veikla pastaruosius ketverius metus buvo nuostolinga.
Teko trauktis
Tiesa, aukso kasyklos nuostolingai dirbančioje bendrovėje, panašu, baigsis. Bent jau kuriam laikui.
Žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui pareikalavus pasiaiškinti dėl susidariusios situacijos, savo pareigas paliko įmonės generalinis direktorius Sigitas Puodžiukas, rašoma Žemės ūkio ministerijos pranešime.
„Kai įmonėje kai kuriems darbuotojams mokamas net iki 18 tūkst. eurų vidutiniškai per mėnesį siekiantis atlyginimas, klesti nepotizmo apraiškos. Įmonė grimzta į vis didesnius nuostolius ir neturi plano, kaip padėtį taisyti, tad jos vadovas privalo trauktis.
Tikimės, kad naujas vadovas, kurio atranka bus paskelbta netrukus, turės viziją, kaip itin svarbias funkcijas atliekančioje įmonėje užtikrinti skaidrumą ir tvarius finansinius rezultatus“, – sako žemės ūkio ministras K. Navickas.
Rimtų abejonių dėl įmonės vadovybės priimamų sprendimų pagrįstumo ir atitikimo valstybės interesams kilo naujajai birželį patvirtintai bendrovės valdybai, kurios daugumą sudaro nepriklausomi nariai.
Citatos pabaiga.
Tiesa, kas bus su milžiniškus atlyginimus gaunančiais žmonėmis neaišku. Jau išmokėtų sumų iš jų niekas neatims, tačiau, planuojama, nebebus priedų už projektus, kurie, didžiausio atlyginimo atveju, sudaro pusę algos.
ŽŪIKVC paaiškinimas apie mokamus atlyginimus:
Įmonės paaiškinimuose dėl darbo užmokesčio minima, kad papildomi darbai ŽŪIKVC darbuotojams laikinai gali būti skiriami su darbuotojų sutikimu, už papildomus darbus skiriant priemoką prie darbo užmokesčio ar sudarant susitarimus dėl papildomų darbų atlikimo tokiais atvejais:
darbuotojas atlieka papildomus, nenumatytus darbus, darbuotojui, tam tikru laiku, padidėja įprastas darbo krūvis, vykdant jo tiesiogines funkcijas.
Taip pat darbuotojai dalyvauja projektuose ŽŪIKVC vidaus informacinėms sistemoms kurti, plėsti ir tobulinti, pavyzdžiui, ŽŪIKVC sukūrė savo užduočių ir incidentų valdymo įrankį, Darbuotojų duomenų administravimo informacinę sistemą.
ŽŪIKVC taip pat dalyvauja kaip partneriai išoriniuose projektuose:
Pavyzdžiui, projektai:
* „Žemės ūkio verslo analizės sistemos sukūrimas“ (projekto kodas Nr. 10.1.1-ESFA-V-912-01-0031),
* Paraiškų priėmimo informacinės sistemos trąšų naudojimo apskaitos posistemės sukūrimo paslaugų pirkimo sutartis (projektas Nr. 05.3.1-APVA-V-011-01-0010)
* „Paraiškų priėmimo informacinės sistemos tręšimo planavimo ir trąšų naudojimo apskaitos posistemės ir vieningos tręšimo planų rengimo metodikos kūrimas“ pagal Europos Sąjungos fondų bendrai finansuojamą priemonę Nr. 05.3.1-APVA-V-011 „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“)
Vertinant bendrovės pateiktą informaciją apie darbo užmokestį, matyti, kad darbuotojai tuo pat metu atlieka savo tiesiogines funkcijas, taip pat atlieka papildomus darbus, susijusius su tiesioginėmis funkcijomis, įgyvendina KPP finansuojamus projektus ir dar dalyvauja komerciniuose bendrovės projektuose. Pastebima, kad darbo užmokestį ne tik iš biudžeto, bet ir iš įmonės lėšų (įgyvendinant projektus) gauna ne tik IT specialistai, bet ir įmonės administracinių skyrių darbuotojai.
Įmonės viešai skelbiami rezultatai (kurie neapima biudžeto finansuojamos veiklos) – nuosekliai neigiami jau ne vienus metus https://governance.lt/vvi/zemes-ukio-informacijos-ir-kaimo-verslo-centras/, nes veiklos sąnaudos niekaip nepadengia pardavimo pajamų.
Dėl tokių veiklos rezultatų ŽŪIKVC nuosavo kapitalo ir savininko kapitalo santykis siekia 55 proc. ir artėja prie 50 proc. Mažėja valstybei mokėtinas (grąžintinas) savininko kapitalas įmonės likvidavimo atveju (būtų sumokėtas ne visas investuotas, o turimas nuosavas (dar atsižvelgus į skolas). Mūsų atveju tik pusė investuoto. Kitaip tariant investicija nuvertėja.
Bus atliekamas išsamus įmonės auditas, kad būtų nustatyta ar nėra aplaidumo ir piktnaudžiavimo požymių. Jeigu tokių faktų paaiškės, savininkas imsis priemonių išsiieškoti žalą.
Dėl kontrolės – įmonė nuo 2018 metų neturėjo valdybos. Siekiant stiprinti įmonės kontrolę nauja valdyba paskirta tik šių metų birželį ir ėmėsi realiai vertinti padėtį.
