Šį klausimą KRK svarstė ir prieš savaitę. Kilus abejonių dėl projekto, svarstymas buvo atidėtas. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) buvo paprašyta pateikti papildomos informacijos. Ar dabar galiojantis teisinis reguliavimas išties yra nepakankamas? Ne vienas Seimo narys kategoriškai pasisakė prieš tai, kad NŽT nežinant žemės savininkui vaikščiotų po jo valdas.
Aiškią žemdirbių poziciją KRK posėdyje išdėstė Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus. Klausimas buvo aptartas su asociacijų lyderiais, ŽŪR taip pat pasidomėjo kitų šalių patirtimi: Olandijos, Lenkijos, Vengrijos.
„Sutiktume, kad valstybinę žemę reikia labiau kontroliuoti, bet kad neįspėjus – tai nekelia pasitikėjimo valstybe. Neskaidru, kai nedalyvauja savininkas“, – sakė dr. A.Svitojus akcentuodamas, kad siūlomas naujas reguliavimas prasilenktų su teisėtumu.
99 proc. atvejų pažeidimai išsprendžiami įprasta tvarka, bausti žemdirbių neprireikia. Konfliktai yra išsprendžiami pasitelkus esamus teisinius instrumentus. Ne problema ir užfiksuoti pažeidimus – tam yra policija, prireikus kaip ekspertai pasitelkiami žemėtvarkos specialistai.
Pasak ŽŪR pirmininko, NŽT analogiškos institucijos kitose šalyse praktikuoja nuotolines patikras. Mūsų tarnybos taip pat turi galimybę pasitelkti erdvines nuotraukas iš kosmoso.
Naudodamasis proga dr. A.Svitojus pasiūlė svarstyti, ar nereikėtų mums keisti požiūrio į kontroliuojančias institucijas. Kažkada tai buvo inspekcijos, paskui – tarnybos. Dabar vėl sąlygos pasikeitė – žemės reforma baigėsi, tad vertėtų ieškoti naujo turinio. „Lenkijoje tokia institucija pavadinta Krašto paramos centru, tai rodo, kad jis turi tarnauti žemdirbiui, o ne jį kontroliuoti. Nacionalinė mokėjimo agentūra ten – Restruktūrizacijos ir modernizacijos agentūra… Pagalvokim, kaip galėtume padėti žemdirbiui, konsultuoti ir patarti reikalingais klausimais dėl paramos ir kt.“, – dr. A.Svitojus politikus kvietė labiau orientuotis į pagalbą žemdirbiams, o ne kontrolę.
