Nors žemdirbiai kalba apie tai, kad pertrūkiai superkant grūdus nutiko dėl Kinijos sankcijų, tačiau, pasak pačių supirkėjų, realybėje priežastys kur kas paprastesnės.

„Nauji metai – nauji ratai. Paskutinius keletą metų gamta žemdirbiams paruošia vis naują iššūkį. Liūtys baigiasi stichinėmis sausromis, nuostolius neša drėgmės trūkumas augalų augimo metu ir perteklius išvažiavus kulti grūdų. Šie metai ne išimtis. Nuo birželio vidurio šalį užplūdusi kaitra itin anksti sudžiovino grūdus. Dėl to krito grūdų kokybė ir derlingumas. Tačiau tai buvo tik pradžia“, – pasakoja Ignas Jankauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos direktorius.

Ūkininkams antrina ir supirkėjai.

Maistiniai virsta pašariniais

„Šių metų javapjūtė dėl meteorologinių sąlygų pakankamai sudėtinga. Atitinkamai grūdų pirkėjams ir eksportuotojams tenka spręsti įvairias logistikos problemas ir operatyviai rasti išeitis iš susiklosčiusios situacijos. Kaip žinia, javapjūtė šiemet prasidėjo maždaug dvejomis savaitėmis anksčiau. Taip nutiko dėl oro sąlygų – vasaros pradžioje ilgam šalį užklupusios kaitros. Dėl šios priežasties Lietuvos žemdirbių užaugintas derlius ir menkesnis, ir prastesnės kokybės“, – apie tai, kad metai „įdomūs“ kalba ir UAB „Agrokoncerno grūdai“ direktorius ir Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas.

Tačiau I. Jankauskas pastebi, kad ne tik karštis pridarė bėdų. Nuo rugpjūčio pradžios prasidėjęs lietingas periodas užsitęsė. Dėl gan aukštos temperatūros ir nuolatinės drėgmės anksti subrendęs grūdas pradėjo dygti tiesiog varpose. Toks greitas sudygimas, o ypač kviečių, nuostabą sukėlė ne vienam žemdirbiui. Remiantis grūdų prekybos standartu toleruojamas iki 5 proc. sudygusių grūdų.

Viršijus šią ribą grūdai tampa pašariniais, o tai reiškia, kad apie 20 EUR/t pigesni, nei antros klasės grūdai. Viršijus 15 proc. sudygusių grūdų ribą grūdai tampa nekondiciniais. Tai reiškia dar apie 30-50 EUR mažesnę tonos kainą. Taigi, ūkininkas, kuris dėl vienokių ar kitokių priežasčių grūdų nenuėmė dar iki rugpjūčio pradžios praras net iki 70 EUR/t.

Ignas Jankauskas

Pasak I. Jankausko, dar blogesnė situacija sudariusiems išankstines sutartis. Kviečių kaina šiuo metu didesnė nei metų pradžioje beveik 60 EUR/t. Situacijų yra įvairių, tačiau kai trąšų kainos siekia visų laikų rekordus, o kviečius dėl prarastos kokybės tenka parduoti 100 EUR/t pigiau, nei buvo galima nepatyrus gamtos kirčio – planuoti naują sezoną tampa tikru iššūkiu. Reikia pastebėti tai, kad dėl paramos augalininkystės sektoriui stokos tik retas žemdirbys yra tinkamai pasiruošęs ekstremaliems išbandymams.

Teko ieškoti naujų pirkėjų

Pasak K. Šimo, pirmoje javapjūtės pusėje į aruodus keliavo sausi, tačiau labai lengvi ir smulkūs grūdai. Pvz., 1000-čio grūdų svoris yra mažesnis nei 30 gramų, tuo tarpu įprastai turėtų sverti apie 40 gramų. Be to, didesnę, nei įprasta, grūdų masės dalį sudaro grūdinės priemaišos. Taigi, didelė dalis šiais metais užaugintų grūdų neatitinka eksportui keliamų reikalavimų. Atitinkamai grūdų supirkėjams teko papildomi iššūkiai – operatyviai rūšiuoti supirktą žemės ūkio produkciją ir transportuoti bei krauti į laivus. Tuo pačiu – valyti, vėl rūšiuoti prastesnės kokybės grūdus, juos sandėliuoti ir ieškoti pirkėjų, kurių poreikius tenkina būtent tokių kokybinių parametrų produkcija.

„Maža to – pirmomis javapjūtės savaitėmis susidūrėme su ženkliai suprastėjusia Lietuvos geležinkelių teikiamų paslaugų kokybe: trūko vagonų, nepaisant javapjūtės buvo vykdomi geležinkelio ruožų remonto darbai ir vagonai su produkcija užstrigdavo perskirtymo stotyse ir t.t. – transportavimo geležinkeliais apyvartumas buvo sumažėjęs iki 40 proc. Dėl tokių procesų buvo sutrikdyta visa logistikos grandinė – uostas dar buvo pustuštis, tuo tarpu elevatoriai ir jų aikštelės – perpildytos, atitinkamai žemdirbiai buvo priversti eilėse laukti grūdų supirkimo“, – aiškina K. Šimas.


„Agrokoncerno grūdų“ vadovas sako, kad antra javapjūtės pusė atnešė naujus iššūkius tiek žemdirbiams, tiek eksportuotojams – rugpjūčio mėnesį Lietuvoje įsivyravo lietingi orai. Todėl žemdirbiams buvo sudėtinga nukulti likusius grūdus, o supirkėjams teko sukti galvas dėl papildomų logistikos problemų, kadangi atvežtą produkciją reikia džiovinti, sandėliuoti, rūšiuoti ir t.t. – iš karto eksportuoti tokios kokybės grūdus nėra galimybės. Šiai dienai grūdų eksportuotojai, supirkdami grūdus iš žemdirbių, produkciją tvarko, sandėliuoja ir ieško pirkėjų specifinių parametrų grūdams – pastarasis procesas gali užtrukti iki trijų mėnesių. Dėl kokybės specifikos grūdų saugojimui elevatoriuose prireikia daugiau talpų, nei įprasta. Taip Plungės, Rokiškio, Kretingos elevatoriuose „Agrokoncerno grūdai“ šiuo metu laiko iki 25 skirtingų rūšių (javų, rapsų, ankštinių kultūrų) produkciją!

Kinai neperka

„Taigi, nors žemdirbiai užaugino mažiau grūdų, nei pernai, kuomet džiaugėmės rekordiniu 8 mln tonų grūdų derliumi, didesni supirkimo ir produkcijos pardavimo iššūkiai užklupo būtent šiemet. Tačiau pagrindo ūkininkų nerimui nematome – šiuo metu krovinių transportavimas geležinkeliais vyksta normaliai, papildomai pasitelktas ir autotransportas. Eksportuojamos produkcijos pakrovimas į laivus taip pat einasi sklandžiai. Be to, derliaus supirkėjai, atsižvelgdami į ūkininkų poreikius, nuolat perka atvežamus grūdus bei savo rizika juos saugo ir aikštelėse po atviru dangumi“, – sako K. Šimas.

Karolis Šimas

K. Šimas tuo pačiu sako, jog dėl eksporto į Kiniją tenka apgailestauti, jog dėl politinių įtampų grūdai į Kiniją nėra eksportuojami jau antrą sezoną. Į Kiniją buvo eksportuota didelė dalis 2019 m. užaugintų kviečių derliaus – apie 600-700 tūkst. tonų (dalis šio grūdų kiekio buvo išvežta 2019 m., kita dalis – 2020 m.). Tačiau 2020 m. gegužės mėnesį Lietuvos grūdų supirkėjai ir eksportuotojai pajuto ženklų santykių atšalimą iš kinų pusės. Partneriai iš Kinijos tiesiog ieškojo priežasčių nutraukti užmegztus prekybinius santykius ir 2020 metais užaugintas grūdų derlius jau buvo eksportuojamas į kitas šalis – grūdų išvežimas į Kiniją visiškai nutrūko. Lietuvos verslininkų pozicijas Kinijoje užpildė kitose valstybėse (Prancūzijoje, JAV, Australijoje) užauginta žemės ūkio produkcija.

„Šiuo metu nematome jokių ženklų, kad prekyba grūdais su Kinija galėtų būti atnaujinta“, – konstatuoja K. Šimas.

Verslininkas pastebi, jog didžioji dalis išankstinių sutarčių (iki 95 proc.) jau yra įvykdytos. Taigi, nuogąstavimai, jog žemdirbiams gali būti sudėtinga įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, prisiimtus išankstinėmis sutartimis, yra nepagrįsti. Žinoma, visuomet gali pasitaikyti pavienių atvejų, kuomet ūkininkas įsipareigojimų neįvykdo. Tiesa, pupų derliaus nuėmimas tik įpusėja, todėl pateikti duomenis dėl išankstinių sutarčių parduoti atitinkamą kiekį pupų vykdymo dar anksti.

Technologijos leidžia išgyventi

Tačiau norint neatsiduoti gamtos malonei. „Reikėtų pradėti nuo kombainų parko. Jau kelinti metai iš eilės uždirba tik tie, kurie savo laukus gali nukulti per 2 savaites. Kita svarbi užduotis – prekiauti, ne priduoti. Norėdami nepatirti dar didesnių nuostolių žemdirbiai skuba imti derlių, kad ir drėgnesnį. Šiu metu kviečiai kuliami turėdami 20 proc. ir daugiau drėgmės. Prekiniai grūdai turi būti ne daugiau nei 14 proc. Pridavus grūdus į supirkėjo elevatorių taikomas 4 EUR/t vieno procento nudžiovinimo mokestis. T. y. turint 20 proc. drėgmės grūdus tektų džiovinti 6 proc., o tai kainuos 24 EUR/t. Tuo tarpu džiovyklą turintis ūkininkas išleis iki 7 EUR/t.“, – skaičiuoja I. Jankauskas.

Pasak asociacijos vadovo. pardavimui nuvežtų sausų grūdų kokybiniai parametrai bus geresni, nei pridavimui nuvežtų šlapių. Norėdamas turėti prekę, bet ne pridavimui skirtą derlių, ūkininkas turi turėti bent minimalius sandėliavimo pajėgumus, kurių dažnas vidutinis ūkis neturi. Šiandien rinką užplūdo sudygę grūdai, todėl ūkininkas neturi jokių derybinių galių- juk kur dėsi tuos grūdus, dar džiaugiasi, kad iš jo kas nors juos paėmė! Tačiau po mėnesio situacija bus kita – rinka nusistovės ir tokie kviečiai esant kvietrugių trūkumui, atras savo pirkėją.