Kitas aspektas, keisiantis visą rinką, iš didelių prekybos plotų pirkėjai bus stumiami į mažesnius. Kaip teigia pašnekovai, pranašumą įgaus „Lidl“ prekybos tinklas, kurio parduotuvės iki 1400 kv. metrų ir ribojimus patirs tik kelios didžiausios.

„Beveik visų mūsų parduotuvių prekybos plotas vidutiniškai siekia apie 1400 kvadratinių metrų. Žinoma, yra tokių išimčių, kaip, pavyzdžiui, Vilniaus Gedimino pr. ar Kauno Pramonės g. esančios parduotuvės, nes jos įsikūrusios didesniuose prekybos centruose“, – sako „Lidl“ atstovas Valdas Lopeta ir tikino, kad dar pirmojo karantino metu sustiprintas bendradarbiavimas su smulkiaisiais Lietuvos gamintojais.

Maxima LT“ kol kas plačiau situacijos nekomentuoja.

„Šuo metu mūsų pagrindinis dėmesys yra skirtas ieškant optimaliausių sprendimų, kaip įgyvendinti Vyriausybės nutarime numatytus ribojimus, kad nei mūsų darbuotojai, nei klientai nepatirtų didelių sunkumų“, – lakoniškai sako Ernesta Dapkienė, lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė.

Byrės tiekimo grandinės

Perdirbėjai ne itin optimistiški.

„Šiandien dirbame įprastai. Tiekimo grandinės sudėliotos tiksliai. Žinome, ką parduodame didiesiems, mažesniems, kaimo parduotuvėms. Jei didžiosiose parduotuvėse, kur didžiausi pardavimai, subyra visa mūsų gamybinė – logistinė grandinė. Tai, tikėtina, mums, kaip tiekėjams apsunkins darbą“, – prognozuoja „Biovela Group“ generalinis direktorius Audrius Kantauskas ir spėja, kad ribojimas pagal kvadratus turėtų būti peržiūrėtas, nes vieni tinklai išlaikys be ribojimų praktiškai visas parduotuves, kiti bus apriboti.

Kiti tiekėjai taip mato galimas bėdas kai patekimas į parduotuves bus išbalansuotas.

„Mus glumina tai, kad Vyriausybė, paskelbdama ribojimus neklausia verslo, kuo mums tai gresia. Mes būtume paprotinę, kad draudimas prekiauti didelėse parduotuvėse maisto produktais neišvengiamai sutrikdys nusistovėjusius logistikos ir pirkėjų srautus ir tai lems, jog dalis maisto produktų bus tiesiog išmesti“, – aiškina Darius Gudačiauskas, Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų generalinis direktorius ir pabrėžia, kad jo vadovaujamose įmonėse kolektyvinis imunitetas siekia 80 proc. ir dar 130 žmonių laukia eilėje skiepytis.

Darius Gudačiauskas

„Praradę pirkėjus paukštieną užšaldysime ir ji neteks 30-40 proc. savo vertės. Taip nutiks dėl to, kad prekyboje 20 proc. didžiųjų parduotuvių atneša 60 proc. apyvartos. Tai prekybos vietos virš 1500 kvadratinių metrų“, – dėlioja D. Gudačiauskas, vertinantis Vyriausybės nutarimas apribos 2/3 paukštynų pardavimų, nes ribojimas ateiti į parduotuvę reiškia, jog vartotojas, atėjęs prie durų, tikrai neužsiims galimybių paso paieška. Jis tiesiog eis į kitą, mažesnę, parduotuvę, o dažnai jos šalia nebus, nes Lietuvos prekybos organizavimas jau seniai iš miestų išvijo smulkias maisto prekių parduotuves.

Bijo importo įsigalėjimo

„Parduotuvės mažins kiekius ir nesiųs užsakymų. Tai reiškia, kad iš vakaro užsakymai kitai dienai tiesiog nebus pateikti ir mes turėsime sukti galvą, ką daryti su tūkstančiais tonų mėsos. Prekybos tinklas neturi įsipareigojimų iš mūsų pirkti vieną ar kitą kiekį. Parduoti kitur mes taip greitai produkcijos negalėsime. Vienose prekybos vietose lentynos bus tuščios, kitur perpildytos“,– apie tiekimo specifiką aiškina D. Gudačiauskas ir prisipažįsta, kad pasaulyje nėra girdėjęs atvejo, kad būtų ribojama prekyba maisto prekėmis vien dėl to, kad nesi pasiskiepijęs.

„Iš „Lidl“ nesu gavęs užsakymo tiekti didesnius produktų kiekius. Jų pagrindinis asortimentas importas. Mums tai didelis smūgis, nes nuo rugsėjo 2 d. priimame 150 žmonių ir pradedame Kaišiadorių fabrike dirbti dviem pamainom, tuo atstatydami priešpandeminį gamybos lygį“, – sako D. Gudačiauskas.

Optimizmu netrykšta ir „Biovela“.

„Biovela Group“ generalinis direktorius Audrius Kantauskas sako, kad jei būtų visiems vienodos sąlygos, tada didesnių skirtumų tiekėjai nepajustų. Verslininkai neslepia, kad bijo, jog keisis ir pirkėjų įpročiai, pokyčiai gali būti reikšmingi.

„Lidl“ vežasi labai daug importinių prekių ir mums, vietiniams, tokių prekių srauto augimo mažiausiai norėtųsi“, – dėsto A. Kantauskas.

Tą pačią baimę įvardina ir Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius, kuris sako, kad taip importuotojams bus suteiktos išskirtinės sąlygos ir spėlioja, kad gal Vyriausybė tiesiog nesuprato, kad prie mažųjų parduotuvių buvo priskirti ne tik smulkieji prekybininkai, bet ir praktiškai visas vienas iš didžiausių Lietuvos tinklų.

Pats prekybos tinklas nesiima kol kas komentuoti, kaip nauji ribojimai paveiks prekybos tendencijas.

„Mes jau nuo pirmojo karantino sustiprinome bendradarbiavimą su smulkiaisiais Lietuvos gamintojais, jį tęsiame iki šiol ir, esant galimybei, plečiame. Kol kas negalime prognozuoti, kaip nauji reikalavimai pakeis prekybos tendencijas ir pardavimus, ko gero, aiškesnės tendencijos pasimatys po kelių savaičių“, – paklaustas pakomentuoti galimus pokyčius prekyboje ir logistikoje sakė „Lidl“ atstovas spaudai V. Lopeta