Buvo užduoti tokie klausimai:
„Tiek aš, tiek kaimynai pastebėjome, kad NMA tikrintojai matuoja kolegų (gal ir mano) ūkininkų pievų, laukų plotus važiuodamas automobiliu su iškištu pro langą kažkokiu prietaisu, akivaizdžiai negalėdamas būti ir nebūdamas ties laukų ribomis. Klausimas - čia nauja praktika mažinti laukų plotus ir išmokas?“
„Gyrėtės ir visur rašėte, kad visos patikros, matavimai vyks palydovų pagalba, o dabar nepasitikite palydovinėmis nuotraukomis ir kolegų Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro teikiamais duomenimis, nes, anot NMA darbuotojų, tai ten šešėlis palydoviniame žemėlapyje, tai kitur - tik tas šešėlis kažkodėl kai į pliusą neskaičiuojamas, kai į minusą skaičiuojamas.“
„Jeigu "gyvoms"patikroms išleidžiami dideli pinigai, tai gal neverta leisti pinigų kasmet atnaujinant palydovinius žemėlapius? Sutaupytume valstybės lėšas, o rezultatas būtų toks pat.“
„Taip pat kolegos ūkininkai jau susidūrė su situacijomis, kai NMA tikrintojai tikrina pasėlius ir kitus deklaruotus plotus pagal realybės (ūkininkų deklaruotus) neatitinkančius duomenis. Pvz. deklaruotas realiai pūdymas, o tikrintojas turi duomenis ir tikrina lyg tai būtų pieva ar pasėlis, nors net „NMA agro“ programa rodo, kad tai yra pūdymas ir ūkininkas atlikęs reikiamą veiklą apie tai „NMA agro“ programėlės pagalba yra informavęs su nuotraukomis NMA.
„Ar verta kišti pinigus į palydovinę automatizaciją, jei patikras atliekate vietoje ir net ne kojytėmis ir tiksliai, o automobiliu ir apytiksliai?“
„Kodėl tokios patikros atliekamos nedalyvaujant ūkininkui (jo net neinformavus, o jis pats pasirinktų – atvykti ar ne)? Gal todėl, kad tai leidžia lekiant "automobiliu" ne tiksliai, kaip tai būtų einant pėsčiomis, nustatyti pasėlį, plotą ir tuo sumažinti išmokas? Pvz. 1 metro paklaida 100 metru ilgyje yra 1a. jei lauko kraštinės apie 2 km (t.y. apie 10 ha) jau "nuvalstybinama" 20 a?
Kam reikalinga „NMA agro“ programėlė ir veltui išleisti jai kurti ir administruoti skirti valstybės pinigai, jei NMA vis vien atlieka tikrinimus švaistydama mokėtojų pinigus ir nepasitikėdama savo pačios naudojama ir administruojama programos duomenų baze bei verčia ūkininkus gaišti laiką ir patirti papildomas sąnaudas fotografuojant, siunčiant duomenis per programėlę? Ir apskritai – kuriais duomenimis tada pasitikima ir kurie bus laikomi pagrindu išmokoms skaičiuot, jeigu net ūkininkui pačiam viską pranešus kaip reikalauja NMA, ši vis tiek, išleisdama krūvą valstybės pinigų, siunčia pakartotinai savo tikrintojus, kad šie užfiksuotu tą patį, jau žinomą faktą.“
„Kodėl „NMA agro“ programėlėje ūkininkui užfiksavus ir nusiuntus realiai atliktų darbų ar esamos situacijos lauke nuotraukas ir aprašymus, nėra grįžtamojo ryšio. T. y. negaunamas patvirtinimas, kad informacija tokia ir tokia gauta. Kyla pagrįstas klausimas ar esant ginčytinai situacijai NMA nepasilieka sau galimybės (ne)teigti, kad jokios informacijos iš ūkininko nėra gavę, kuri įrodytų faktines aplinkybes ūkininko naudai, nors investavus tiek valstybės lėšų ši programėlė turėtų būti ideali veiklumu, galimybėmis ir pan.“
Delfi šiuos klausimus uždavė NMA atstovams ir pateikia jų atsakymus.
Atsakydami į klausimą „čia nauja praktika mažinti laukų plotus ir išmokas?“ bei pastebėjimą „Gyrėtės ir visur rašėte, kad visos patikros, matavimai vyks per palydovus , o dabar mat nepasitikite palydovinėmis nuotraukomis ir kolegų Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro teikiamais duomenimis, nes, anot NMA darbuotojų, tai ten šešėlis palydoviniame žemėlapyje, tai kitur - tik tas šešėlis kažkodėl kai į pliusą neskaičiuojamas, kai į minusą skaičiuojamas“, informuojame, kad liepos pabaigoje patikrų vietoje metu buvo tikrinama, ar pareiškėjai, dalyvaujantys Žalinimo priemonėje, laikosi pasėlių įvairinimo reikalavimo (tikrinama, ar deklaruotas pasėlis sutampa su nustatytu pasėliu bei deklaruoto lauko tikslus plotas). Matavimai vietoje beveik neatliekami, nes 98 proc. tikrinamų laukų patenka į palydovinių vaizdų zoną arba naujausią ortofotografinį vaizdą, todėl laukų ribos sutikrinamos nuotoliniu būdu. Tačiau likusiais 2 proc. ir tais atvejais, kai vaizde esantys debesys arba jų šešėliai dengia tikrinamą lauką, vykstama į vietą ir naudojant globalios padėties nustatymo sistemos (GPNS) matavimo įrenginius išmatuojamas faktinis lauko plotas.
Atsakydami į klausimą „Jeigu "gyvoms" patikroms išleidžiami dideli pinigai, tai gal neverta leisti pinigų kasmet atnaujinant palydovinius žemėlapius? Sutaupytume valstybės lėšas, o rezultatas būtų toks pat“, pažymime, kad palydovinius vaizdus laukų ploto matavimams teikia Europos Komisijos Jungtinių Tyrimų Centras, o Lietuvos Respublikos aerofotografavimo darbus ir ortofotografinių žemėlapių sudarymą koordinuoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Valstybinių ortofotografinių žemėlapių sudarymas yra vienas iš valstybinių geodezijos ir kartografijos darbų ir nėra susijęs tik su Nacionalinės mokėjimo agentūros veikla ir įgyvendinamomis funkcijomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra palydoviniais ir ortofotografiniais vaizdais naudojasi neatlygintinai.
Atsakydami į klausimą „ar verta kišti pinigus į palydovinę automatizaciją, jei patikras atliekate vietoje ir net ne kojytėmis ir tiksliai, o automobiliu ir apytiksliai?“, pažymime, kad automatinė laukų nuotolinė stebėsenos informacinė sistema (ALNSIS) nustato pagrindinius įsipareigojimus 0,5 ha ir didesniuose laukuose (pvz. pasėlio, šienavimo fakto nustatymas), kitais atvejais įsipareigojimai tikrinami vietoje.
Atsakydami į klausimą „kodėl tokios patikros atliekamos nedalyvaujant ūkininkui (jo net neinformavus, o jis pats pasirinktų – atvykti ar ne)? Gal todėl, kad tai leidžia lekiant "automobiliu" ne tiksliai, kaip tai būtų einant pėsčiomis, nustatyti pasėlį, plotą ir tuo sumažinti išmokas? Pvz. 1 metro paklaida 100 metru ilgyje yra 1a. jei lauko kraštinės apie 2 km (t. y. apie 10 ha) jau "nuvalstybinama" 20a?“ pažymime, kad pareiškėjai apie planines patikras vietoje yra informuojami nurodytais kontaktais. Pareiškėjas nėra informuojamas, kai atliekama patikra dėl gauto pranešimo „Pasitikėjimo linija“.
Atsakydami į klausimą „kam reikalinga „NMA agro" programėlė ir veltui išleisti jai kurti ir administruoti skirti valstybės pinigai, jei NMA vis vien atlieka tikrinimus švaistydama mokėtojų pinigus ir nepasitikėdama savo pačios naudojama ir administruojama programos duomenų baze bei verčia ūkininkus gaišti laiką ir patirti papildomas sąnaudas fotografuojant, siunčiant duomenis per NMA agro programėlę? Ir apskritai – kuriais duomenimis tada pasitikima ir kurie bus laikomi pagrindu išmokoms skaičiuot, jeigu net ūkininkui pačiam viską pranešus kaip reikalauja NMA, ši visvien, išleisdama krūvą valstybės pinigų, siunčia pakartotinai savo tikrintojus, kad šie užfiksuotu tą patį, jau žinomą faktą“ ir pastebėjimą „Taip pat kolegos ūkininkai jau susidūrė su situacijomis, kai NMA tikrintojai tikrina pasėlius ir kitus deklaruotus plotus pagal realybės (ūkininkų deklaruotus) neatankančius duomenis. Pvz. deklaruotas realiai pūdymas, o tikrintojas turi duomenis ir tikrina lyg tai būtų pieva ar pasėlis, nors net „NMA agro" programa rodo, kad tai yra pūdymas ir ūkininkas atlikęs reikiamą veiklą apie tai „NMA agro" programėlės pagalba yra informavęs su nuotraukomis NMA“, paaiškiname, kad į patikrą vykstama tik tuomet, kai dėl per „NMA agro“ programėlę pateiktos informacijos kokybės trūkumo nėra galimybės įvertinti laukui taikomų įsipareigojimų įgyvendinimo, tačiau dauguma NMA klientų atsiųstų nuotraukų yra atliktos pagal https://www.nmaagro.lt/lauku-fotografavimo-instrukcija/ pateiktas fotografavimo instrukcijas, todėl remiantis jomis yra įvertinama atitiktis laukui taikomiems reikalavimams ir į patikrą vietoje nevykstama.
Atsakydami į klausimą „kodėl, NMA agro programėlėje ūkininkui užfiksavus ir nusiuntus realiai atliktų darbų ar esamos situacijos lauke nuotraukas ir aprašymus, nėra grįžtamojo ryšio. t. y. negaunamas patvirtinimas, kad informacija tokia ir tokia gauta. Kyla pagrįstas klausimas ar esant ginčitinai situacijai NMA nepasilieka sau galimybės (ne)teigti, kad jokios informacijos iš ūkininko nėra gavę, kuri įrodytų faktines aplinkybes ūkininko naudai, nors investavus tiek valstybės lėšų ši programėlė turėtų būti ideali veiklumu, galimybėmis ir pan.“, pažymime, kad „NMA agro“ yra nuolat tobulinama ir planuojamas funkcionalumas, kuris leis pareiškėjams pasitikrinti, kas buvo išsiųsta ir kokia pateikta informacija administruojant paraiškas yra naudojama. Taip pat, kilus klausimų, pareiškėjai visada gali kreiptis į NMA jiems patogiu būdu ir gauti patvirtinimą dėl informacijos gavimo fakto.
