Tačiau patys ūkininkai sako, kad nors metai, tikėtina, bus labai geri, tačiau viršpelnių nesulauks. Tam trukdo į padebesius šoktelėjusios trąšų ir pesticidų kainos.
„Javapjūtė Lietuvoje prasidėjo žieminių miežių kūlimu. Deja, pirmieji derliai sumažino žemdirbių optimizmą – nuo birželio prasidėję karščiai sustabdė grūdo vystymąsi, o kartu sumažino derlingumą 10-15 proc. Tikėtina, kad kaitra kviečius paveikė lygiai taip pat. Pirmieji rapsų aliejingumo tyrimai rodo gan neblogus rezultatus – pasiekiamas ir 48 proc. ir didesnis lygis. Planuojama, kad jau kitą savaitę bus pradėti kulti rapsai, o savaitės gale įsibėgės ir kviečių kūlimas“, – analizuoja Lietuvos grūdų augintojų asociacijos direktorius Ignas Jankauskas.
Brango trąšos ir chemikalai
Asociacijos duomenimis, nors kaina per paskutinius pora mėnesių nukrito daugiau nei 15 proc., ji vis dar išlieka apie 10 proc. aukštesnė nei buvo pernai. Kadangi pavasarį trąšų kaina augo dešimtimis procentų, šiuo metu ženkliai išaugusi degalų ir kitų žaliavų kaina, tolimesnis kainos kritimas greičiausiai lemtų nuostolius, todėl tikimasi, kad didesnių kainos korekcijų bus išvengta.
„Darant prielaidą, kad trąšos brango apie 10 proc, degalai apie 15 proc., darbo užmokestis 8 proc, pesticidai ir kitos gamybos žaliavos (dalys, tepalai, technika ir pan) iki 20 proc. bendras svertinis išlaidų augimas sudarytų 14 proc. be abejo tai gana grubus skaičiavimas, tačiau galime daryti prielaidą, kad prikūlus tiek pat, kiek pernai, o kainai laikantis, pelnas turėtų būti panašus, kaip ir praėjusį sezoną. Jei derlius bus mažesnis, o prekiausime mažesne kaina nei dabar, pelningumo rodikliai turėtų mažėti“, – skaičiuoja I. Jankauskas.
Asociacijos duomenimis, vidutiniškai pramoniniai grūdų ūkiai iš hektaro kviečių ar rapsų gauna apie 1000 eurų pajamų. Dirbantys prastesnėse žemėse 600-800 eurų. Prie to reikia pridėti tiesiogines išmokas. Pelningumas 15–20 proc. Jei nenutiks gamtinių kataklizmų, panašūs rodikliai bus pasiekti ir šiais metais.
„Skaičiuojame, kad gerais metais su tiesioginėm išmokom ūkis gali pasiekti apie 300 EUR/ha gryno pelno, iš kurio dengia nuomą, kreditus, investicijas ir gyvena pats“, – paaiškina I. Jankauskas.
Ministerija laukia rekordo
Žemės ūkio ministerija savo pranešime rašo, kad dėl palankių oro sąlygų šiemet derlius gali būti dar didesnis nei pernai, kai ūkininkai džiaugėsi rekordu. Gera žinia ir ta, kad grūdų kainos pasaulinėje rinkoje taip pat išlieka aukštos, nors augintojai savo aruoduose dar tebeturi 2020 metų derliaus likučių.
„Augintojai turi daug priežasčių artėjančią javapjūtę pasitikti su dideliu optimizmu. Pasėliai laukuose atrodo puikiai, pasaulyje laikosi aukštos grūdų pardavimo kainos. Tačiau rizikų taip pat yra. Tai ir ekstremalūs temperatūriniai režimai, pasėlius guldančių škvalų tikimybė, nepalankūs lietingi orai derliaus nuėmimo metu“, – sako Žemės ūkio ministerijos Programinio, projektinio valdymo ir analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius.
Jo teigimu, šiemet pasėlių plotas šiek tiek mažesnis, tačiau bendras grūdinių augalų derlius turėtų būti didesnis dėl geresnio derlingumo.
Lietuvoje daugiausia pasėta kviečių, kurių derlingumas turėtų siekti 5,6 tonos iš hektaro. Palyginti, pernai derlingumas siekė 5,4 t/ha. Rapsų derliaus padidėjimą taip pat turėtų lemti geresnis derlingumas – prognozuojama 3,7 t iš hektaro.
Geras pasaulinis derlius
Tikimasi, kad bendras grūdinių augalų derlius sudarys 6,93 mln. tonų, iš jų kviečiai – 4,89 mln. tonų. Rapsų derlius turėtų pagaliau peržengti simbolinę 1 mln. tonų ribą ir siekti 1,04 mln. tonų. Tai geriausias derlius per pastarąjį dešimtmetį.
Pasaulinės 2021–2022 m. kviečių ir kitų grūdų derliaus prognozės taip pat optimistinės. Kviečių derlius pasaulyje turėtų siekti 794,4 mln. tonų. Ypač geras derlius dėl palankių meteorologinių sąlygų prognozuojamas Europos Sąjungoje, Ukrainoje bei Rusijoje.
Nepaisant optimistinių naujojo pasaulinio derliaus prognozių, grūdų ir rapsų supirkimo kainos gegužės mėnesį Lietuvoje vis dar augo. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, palyginti su balandžio mėnesiu, sparčiausiai paaugo rugių (beveik 11 proc.) ir rapsų kainos (9,1 proc.). Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, rapsų kainos padidėjo net trečdaliu. Maistinių II klasės kviečių kaina per metus padidėjo 11 proc., o pašariniai kviečiai buvo superkami 5 proc. brangiau.
