Pavyzdžiui, įvesta aktyvaus ūkininko sąvoka, apribota galimybė gauti ekologines išmokas, tiesiog dirbant nederlingas vietoves, įvesta socialinės dimensijos sąvoka – jei ūkininkas blogai elgsis su darbuotojais bus mažinamos tiesioginės išmokos. Apie tai laidoje Delfi tema kalbėjomės su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku ir Lietuvos grūdų augintojų sąjungos pirmininku Aušriu Macijausku.
„Daugelio dalykų, kas laukia ūkininkų, tikėjomės.
Pavyzdžiui, to, kad Žemės ūkio ministerija per šį laikotarpį perskirstys virš milijardo aplinkosaugai skirtų lėšų. Tačiau yra ir kita dalis. Kai kurių sąlygų reikės laikytis vien tam, kad gautum tiesiogines išmokas. Tai vadinami privalomieji reikalavimai.
Paskutinės minutės dalykai, kurie buvo pateikti tiesiogiai Ministrų tarybai, tai socialinė dimensija, dėl elgesio su darbuotojais. Nors buvo siekiama, kad ji būtų neprivaloma, nuo 2025 m. taps privaloma ir už darbo teisės pažeidimus bus daromos nuoskaitos nuo tiesioginių išmokų. Kita dalis tai vadinamosios ekoschemos. Nebepripažįstamas kaip ekologinio ūkininkavimo dalis darbas nenašiose žemėse. Šalims narėms prievolė nusistatyti kas yra aktyvus ūkininkas. Be to, tiesioginių bazinių išmokų lubos. Jei šalis nuspręs jas taikyti, tai turės daryti nuo 100 tūkst. eurų“, – svarbiausius dalykus įvardina K. Navickas.
A. Macijauskas pabrėžia, kad vadinamas Žaliasis kursas ir Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) tai du skirtingi dalykai, nors jie tarpusavyje labai glaudžiai susiję. Dabar susitarta su BŽŪP ir didelių naujovių nėra. Apie tai diskutuota metus ir priimtas kompromisinis variantas. Tačiau visai kas kita kai reikės šiuos reglamentus reikės įgyvendinti. Didelė naujovė vadinamosios ekoschemos. Reikės įdėti daug darbo, kad jas atitiktume.
„Turės prisidėti visuomeninės organizacijos ir tikimės, kad ŽŪM įtrauks mokslo organizacijas. Jei schemos bus nepatrauklios, ūkininkai jų tiesiog nevykdys. Jei tai kainuos per daug, atsisakys tų pinigų, kurie skiriami ir tiek. Be to, vokietis už panašias eko schemas vien dėl tiesioginių išmokų skirtumų, nuo kurių bus skiriami 25 proc., gaus dvigubai daugiau lėšų. Mes gyvename nupigintoje ekologijoje“, – dėlioja A. Macijauskas.
K. Navickas sako, kad žemės ūkis vien tuo išsiskiria iš kitų verslo sričių, kad dotuojama ne produkcija, o pati veikla. Be to, kalbant apie ekoschemas, tai daugelį dalykų, pavyzdžiui, mineralinių trąšų naudojimo mažinimą, galima išspręsti ir be milžiniškų investicijų
„Turi būti ne tik mokslinis ir ekologinis modelis, bet ir modelis, kuris būtų patrauklus tas schemas įgyvendinantiems praktikoje“, – dėsto žemės ūkio ministras.
Kol kas nėra tiksliai įvardinta ir kas yra aktyvus ūkininkas. Kiekviena valstybė tai spręs atskirai. Tikslas, kad išmokas gautų tie, kurie raliai dirba ir atriboti tuos, kurie nekuria produkcijos. Kita dalis skatinti tuos, kurie teikia aplinkosaugines paslaugas ir dėl to negali gaminti produkcijos. Tai tiesiog paslauga visuomenei kaip „Natura 2000“.
„Mūsų ūkiai pakankamai stiprūs, tačiau įgyvendinant naują BŽŪP įžvelgiame keletą pavojų. Pirmiausia gali nukentėti mažesni augalininkystės ūkiai, kuriems teks pagrindinė šios politikos įgyvendinimo našta. Gyvulininkystės ūkiai problemų neturi, nes jų tiesiog sparčiai mažėja. Blogai tai, kad matome, jog pokyčiams Lietuva neturi pakankamai lėšų. Be žalos ūkiams šiuos pokyčius įgyvendinti nepavyks ir tai smogs smulkiesiems. Stambieji ir šiandien ūkininkauja labai efektyviai ir konkuruoja pasaulyje. Blogiausiai bus valdantiems 100-200 ha“, – ateitį vertina A. Macijauskas.
K. Navickas sako, kad konkurencinės sąlygos blogėja visiems vienodai, o buferis, apsaugantis smulkius ir vidutinius, bus tai, kad jie bus papildomai remiami. Turime matyti to paties mėšlo grįžimą į dirvožemį ir reikės kurti schemas, kad tie mainai būtų finansiškai ir technologiškai patrauklūs.
A. Macijauskas sako, kad norint atgaivinti gyvulininkystę reikia milžiniškos paramos tiems, kurie norėtų plyname lauke statyti naujas fermas. Kol kas mūsų vietą prekybos centrų lentynose užima estai ir lenkai. Be to, reikia ir perdirbimo pajėgumų, kurie priklausytų ūkininkams. Tačiau matant kiek turime lėšų tikėtis proveržio neverta. Iki 2030 m. karvių mažės po 10-15 tūkst. per metus ir liks tik stambūs ūkiai.
K. Navickas sako, kad kalbant apie gyvulininkystę jis nėra pesimistas. Kol kas tikslas sustabdyti kritimą ir tai jau būtų galima vertinti kaip tinkamą rezultatą.
Lėšų rezervavimas – 25 proc. per visą laikotarpį
2023 ir 2024 m. mokymosi laikotarpis su 20 proc. „grindų“ mechanizmu.
Nepanaudotas lėšas žemiau „grindų“ – kompensuoti iki laikotarpio pabaigos:
I ramstyje per ekoschemas
II ramstyje per aplinkosaugines ir klimato priemones
prarasti nepanaudotas lėšas.
Galimas kaimo plėtros žalių priemonių užskaitymas, jei viršijama tai, kas privaloma II ramstyje.
Žalios priemonės kaimo plėtroje
Lėšų rezervavimas – 35 proc, įskaitant:
parama vietovėms su gamtinėmis kliūtimis 50 proc.
žaliosios investicijos, gyvūnų gerovė 100 proc.
GAAB 8 (dirvožemio potencialo išsaugojimas)
Išlaikoma pasėlių įvairinimo taikymo galimybė
Smulkiems ūkiams iki 10 ha taikoma išimtis
Išlieka ir kitos išimtys
GAAB 9 (neproduktyvūs plotai siekiant pagerinti ūkio biologinę įvairovę)
Minimali ariamos žemės dalis ūkio lygiu – 4 proc.
Jei pagal ekoschemą: bent 7 proc. negamybiniams plotams, tuomet dalis pagal GAAB – 3 proc.
Jei įtraukiama ir dalis gamybinių plotų: minimali ariamos žemės dalis – 7 proc. (iš jų 3proc. Negamybiniams)
Smulkiems ūkiams iki 10 ha taikoma išimtis
Išlieka ir kitos išimtys
Tiesioginės paramos perskirstymas
Privaloma perskirstymo išmoka – skirti ne mažiau kaip 10 proc.
Galimos išimtys pagrįstais atvejais (jei tų pačių tikslų siekiama kt. I ramsčio priemonėmis)
Savanoriškai taikomas išmokų mažinimas ties 100 000 EUR riba (tik bazinei išmokai)
Galimas mažinimas iki 85 proc. virš 60 000 EUR (galima daryti daugiau rėžių)
Galimybė pilnai išskaičiuoti darbo užmokestį, kt. susijusias išlaidas
Susietoji parama
Paramos lygis – 13 proc. plius 2 p. p. baltyminiams augalams (neįtrauktos maistinės bulvės)
Parama jauniesiems ūkininkams
Bent 3 proc. tiesioginių išmokų voko skiriama jauniesiems ūkininkams. Galima skirti:
išmokoms jauniesiems ūkininkams
jaunųjų ūkininkų įsikūrimui
jaunųjų ūkininkų investicijoms (svertinis koeficientas 50 proc.)
Socialinė dimensija
Įgyvendinimo pradžia – privalomai nuo 2025 m., laisvanoriškai nuo 2023 m.
3 pagrindinės direktyvos: dėl darbo sąlygų, saugos ir sveikatos darbe, darbo įrangos reikalavimų. Su galimybe pridėti ketvirtą (po Komisijos vertinimo) dėl laisvo darbuotojų judėjimo ES (iki 2025)
Remsis esamais nac. socialinės srities kontrolės mechanizmai
Komisijos vertinimas po dvejų taikymo metų.
Suderinimas su Žaliuoju kursu
Konstatuojamoji dalis – vertinant BŽŪP strateginius planus Komisija turės atsižvelgti į indėlį
įgyvendinant aplinkosaugos ir klimato srities teisės aktus ir įsipareigojimus, visų pirma į ES 2030 m. tikslus, nustatytus F2F ir Bioįvairovės strategijose
BŽŪP strateginiai planai tvirtinami/tikslinami pagal teisėkūros pasiūlymų nuostatas (sąrašas reglamento priede)
Komisija iki 2025 m. pab. tą sąrašą papildys naujai priimtais teisės aktais dėl klimato ir strategijų.
BŽŪP planai turės būti keičiami, jei to reikės, kad atitiktų.
Komisijos ataskaitos Tarybai ir EP:
Iki 2023 m. pab. – suvestinė dėl VN bendrų pastangų, siekiant aplinkos ir klimato tikslų
Iki 2025 m. pab. – VN strateginių planų bendras indėlis siekiant įgyvendinti ES aplinkos ir klimato tikslus.
Horizontalus reglamentas
Žemės ūkio rezervas:
Žemės ūkio rezervo suma – 450 mln. EUR kiekvienų metų pradžioje (naudojamas sunkumams rinkose spręsti, rinkos priemonėms)
Išlaikyta 2 000 EUR riba. Formuojant rezervą išmokos nebus mažinamos smulkiems ūkiams, kurių išmokos neviršija 2 000 EUR ribos (jei būtų taikoma finansų disciplina).
