Kas keisis kai šis dokumentas įsigalios, spaudos konferencijoje pasakojo Europos parlamento nariai Juozas Olekas ir Bronis Ropė. Paaiškėjo, kad šalia gerų dalykų, yra ir pavojų.
„BŽŪP tikslas, kad visi europiečiai turėtume kokybiško maisto prieinamomis kainomis. Dėl to parama ir skiriama žemdirbiui, kas jis galėtų dirbti konkurencingai. 40 proc. produkto kainos parduotuvių lentynoje tai parama ir 60-70 proc., priklauso nuo valstybės, rinkose vertė. Pernai gruodį buvo suderėta dėl pinigų 387 mlrd. eurų, arba 10 proc. mažiau nei praeitą laikotarpį. Tiesioginėm išmokom 10 proc. mažiau, tačiau Lietuvai ir dar kelioms valstybėms jų bus daugiau. Tačiau 2027 m. pasieksime 82 ES vidurkio, dabar jis yra 68 proc.“, – sako B. Ropė ir įvardina pagrindinį tikslą – sukurti taisykles, kaip tie pinigai bus panaudojami. Valstybės vadovai nespėjo susitarti ir 2021-2022 m. naudojamos senos taisyklės.
Jei šiandien ministrai pasirašys susitarimą, naujos taisyklės įsigalios nuo 2023 m. Šį kartą tikimasi, kad taip nutiks, nes susitarta dėl daugumos dalykų.
B. Ropė aiškina ir apie taisykles, kurios buvo sukurtos 2018 m., kai dar nebuvo kalbos apie Žaliąjį kursą. Tada buvo žalinimo programos, kurios neprigijo ir dabar jos pakeistos į ekologines schemas, kurios įsigalios nuo 2023 m. Joms nuo 2025 m. bus privalomai skiriama 25 proc. paramos. Iki tol dar bus žiūrima kiek laisviau. BŽŪP papildomai Žaliajam kursui skirta 8 mlrd. eurų iš Atsigavimo fondo.
„Po šito susitarimo žemės ūki galės tvirčiau stovėti ant kojų, nors ir Lietuva negavo vidutinių išmokų, kurios buvo žadėtos. Žingsnis mažesnis nei norėjome ir galėjome, tačiau gyvensime sveikesnėje aplinkoje, tikriausiai, valgysime sveikesnį maistą“, – sako Juozas Olekas ir pabrėžia, jog vienas iš svarbi dalykų, tai, kad žemės ūkyje reikės laikytis ir bendrų darbo kodekso reikalavimo. Už darbo įstatymų pažeidimus informacija pasieks mokėjimų agentūras ir bus taikomos sankcijos. Lietuvoje tokių pažeidimų nedaug, nes galioja vadinamoji kvitų sistema, kuri labai supaprastina darbo santykius.
„Darbo santykius reikia gryninti, kad žmonės galėtų naudotis sveikatos apsaugos sistema, gautų pensijas“, – dėlioja J. Olekas ir džiaugiasi, kad bus daugiau dėmesio skiriama jauniesiems ūkininkams. Jie gaus ne mažiau kaip 3 proc. visų lėšų. Prieš tai buvo 2 proc. Tačiau parlamento narys įžvelgia grėsmę, kad mūsų žemdirbiai gali būti verčiami daryti tai, ko ES net nereikalauja.
B. Ropė sako, kad nauja tai, kad ne mažiau kaip 10 proc. visų išmokų turės būti skiriama smulkiems ūkininkams, arba už pirmuosius hektarus ir jis įspėja apie pavojų – kad šie pinigai Lietuva nebūtų perkeliami į II ramstį ir tai buvo problema derybose, nes ES sakė, jog pinigų išmokoms turime per daug ir jas skiriame kaimo plėtrai (KPP). Tačiau jis sako, kad tai puiki proga plėsti ekologinių produktų gamybą, skatinti žiedinę ekonomiką. Tačiau jei žalinimo politikoje turėjo dalyvauti visi ūkininkai, tai ekologinės schemos neprivalomos. Be to, ūkininkai, valdantys iki 10 ha nuo dalyvavimo šiose eko schemose atleisti. Europoje tokių ūkininkų iki 70 proc.
„Pinigų bus sočiai ir konkurencija nedidelė. Siūlau žemdirbiškoms organizacijoms skatinti savo narius dalyvauti šiose programose“, – sako B. Ropė ir įvardina kitą problemą – mūsų žemės ūkis neintensyvus ir gyvulių skaičius santykinai mažesnis 20 kartų nei, pavyzdžiui, Nyderlanduose. Mes net nepagaminame pakankamai mėšlo, nors olandai jį eksportuoja. Iš kitos pusės, dėl to tarša mažesnė ir mes ją mažinsime kur kas mažiau nei kitos šalys.
„Šis ir kiti straipsniai labai lankstūs ir daug galių suteikia valstybėms narėms. Prašau žemės ūkio ministro padirbėti su žemdirbiškoms organizacijom ir rasti geriausius sprendimus“, – dėsto B. Ropė.
J. Olekas pritaria kolegai ir sako, kad reikia stengtis, kad neliktų tik grūdų ūkiai, o būtų paremti ir smulkūs bei vidutiniai ūkiai.
Pasak J. Oleko, moduliacija kol kas savanoriška visoms ES šalims. Iš vienos pusės, turime paremti smulkiuosius, iš kitos pusės, negalime kenkti dideliems prekiniams ūkiams.
Tiek J. Olekas, tiek B. Ropė stebėjosi, kad Lietuva iš Atsigavimo fondo, kur buvo galima gauti pakankamai daug lėšų, prašė tik 15 mln. eurų pelkėms.
Dar vienas svarbus aspektas – valstybės turės apsibrėžti kas yra aktyvus ūkininkas, kuriems atiteks didžiausia parama.
„Lietuvoje turime bėdų, kurie net negyvena Lietuvoje ir gauna didelę europinę paramą kaip ūkininkaujantys. Gyvasties kaimui labai reikia“, – dėsto J. Olekas.
B. Ropė sako, kad kita mūsų bėda – dirbamos žemės pas mus daugėja sulig didėjančia parama. Didėjant plotams išmokos skirstomos visiems.
