Laidą rasite čia.

Noriu turėti daržą. Nuo ko pradėti?

Linos Liubertaitės teigimu, nors sodininkystė, daržininkystė, gėlių auginimas dažnai laikomas vyresnių žmonių veikla, šiandien tuo susidomi ir didelė dalis jaunų žmonių – iš kambarinių augalų jie kuria savo džiungles mieste, domisi prieskoninių žolelių auginimu.

„Įdomiausia tai, kad dažnas iš mūsų paauglystėje sakė: „na jau ne, aš tikrai į daržą neisiu, neravėsiu, savo noru to niekada gyvenime nedarysiu“, bet vėliau ateina laikas ir staiga suvoki, kad tie dalykai gali būti įdomūs, netgi azartiškai pradedi žiūrėti į auginimą ir kuo toliau, tuo labiau patinka“, – sako ji ir priduria, kad prie didėjančio susidomėjimo prisidėjo ir pandemija, kai likę namuose žmonės pagaliau turėjo laiko atidėliotiems kiemo darbams.

Apie daržą dar tik svajojantiems, L. Liubertaitė pirmiausia rekomenduoja jį susiplanuoti: „Pradėti nuo to, kiek kieme yra saulės ir susiplanuoti daržą toje sklypo vietoje, kur tos saulės tikrai pakanka.Vakarinė saulė nėra tokia svarbi, bet svarbiausia rytinė, kad jos neužstotų medžiai, tvoros ar namas. Jeigu gruntiniai vandenys yra aukštai, sodą reikėtų planuoti kitoje vietoje arba net specialiai supilti kalnelį, jeigu to prireiktų. Na ir būtų gerai, jeigu skypas yra didesnis, kad tad daržas nebūtų per toli nuo namų. Atrodo, labai paprastas dalykas, bet jūs tiesiog tingėsite eiti į daržą salotos ar krapo, jeigu jis bus pakankamai toli.“

Pasak „Delfi TV“ laidos vedėjos, dirvą ruošti reikėtų iš rudens, dar geriau – pavasarį kitiems metams, tada ir darbo bus mažiausiai. „Esančią veją jūs galite dengti su juoda plėvele, ant viršaus – daug mulčio ar žemių, ir dar kartą viską uždengti“, – rekomendavo ji. Taip paruošite kompostinę lysvę, kuri taps sodinimui puikiu gruntu. L. Liubertaitė sako, kad pakeltos lysvės įrengiamos panašiai – šiais metais sukalę rėmą ir jį naudodami kaip komposto dėžę įvairioms organinėms atliekoms, kitąmet turėsite puikų susikompostavusį dirvožemį auginimui. Dar vienas būdas lysvei susikurti – kruopščiai ją išravėti, šiuo atveju augalus sodinti galėsite iš karto.

Žinoma sodininkė pataria, kaip galite pagerinti savo sodo dirvožemį: „Diržovemis gali būti smėlingas ar priesmėlis, tai reiškia, kad vanduo nubėga greičiau ir, atitinkamai, mūsų augalams gali nuolat trūkti šiek tiek vandens, dėl to tokiame darže laistyti reikės dažniau. Kartu ir maisto medžiagos išsiplauna greičiau, tai reiškia, kad dažniau reikės ir tręšti. Sprendimas būtų naudoti kompostą“, – pataria žinoma sodininkė.

Jos teigimu, kitaip nei daugelis galvoja, molingas dirvožemis yra vertingas ir maisto medžiagų turi daug, tačiau jame trūksta oro ir užsistovi vanduo. „Ką daryti? Dažnai patariama permaišyti dirvožemį su žvyru, bet geresnis variantas naudoti tą patį kompostą“, – įsitikinusi L. Liubertaitė. Anot jos, komposto įterpimas pagerina dirvožemio struktūrą ir taip šaknys gauna daugiau oro. „Na, o jeigu tai yra įprastas priesmėlis arba įprastas priemolis, dažnu atveju net ir nereikia to dirvožemio gerinti.“, – priduria ji.

„Dažnai galvojama, kad natūralus auginimas reiškia auginimą be trąšų, bet tos trąšos kartais apskritai yra klaidingai vertinamos. Mėšlas yra lygiai taip pat trąša, kompostas irgi yra trąša, visokie dilgėlių raugai irgi yra trąša. Tai norint pagerinti augalų gyvenimą, gauti geresnį derlių turime padėti savo krūmams. Kiekvieno žmogaus pasirinkimas, kokias trąšas jis nori rinktis. Galime pasirinkti mineralines, jeigu naudojamos pagal instrukciją, tai irgi yra normalus pasirinkimas“, – apie augalų tręšimą sako L. Liubertaitė. Nenorint naudoti mineralinių trąšų, ji siūlo organines, kurios irgi padeda pagerinti dirvožemio derlingumą ir sulaukti geresnio derliaus.

Balkone užsiauginti galima net arbūzą

Laidos „Geltons karutis“ vedėja sako, kad jei galimybės prie namo įsirengti lysvę nėra, galima išnaudoti balkoną. Anot jos, čia auginti galima ir prieskonines žoleles, ir mums įprastas daržoves kaip pomidorus ar agurkus, ir net arbūzus ar melionus. Tik svarbu nepamiršti vieno dalyko: „Reikia turėti omenyje, kiek vienas balkonas gali išlaikyti svorio. Kai auginame daug augalų, sveria ne tik jie, ne tik vazonai, bet ir diržovemis bei vanduo. Jeigu norite susiplanuoti daugiau vazonų ir susikurti savo džiungles balkone, reikėtų pasidomėti, ar balkono apkrovos tam yra tinkamos. Nes tikrai ne kiekviename balkone galima tai padaryti.“

Pašnekovė įvardino keletą daržovių, tinkamų auginti tiek balkone, tiek lauke, tiek šiltnamyje. Viena iš jų – pomidorai. „Jeigu pradedate ir bijote, kad bus per sudėtinga, per daug vargo ypač dėl genėjimo, reikėtų rinktis determinantinius pomidorus, kurie auga ne kaip vjokliai, o kaip krūmeliai. Veislės „Venus“ arba „Vilma“ tikrai labai gražiai atrodo, joms užtenka gana nedidelio vazono“, – pataria moteris. Pasak sodininkės, vazone, šiltnamyje ar lauke galima auginti ir agurkus, tik reikia nepamiršti dažnai jų laistyti.

Tam tinkami ir ridikėliai, bet balkone jiems gali būti per karšta. „Tokiu atveju patariama laistyti su labai šaltu vandeniu“, – sako laidos apie sodininkystę vedėja ir priduria, kad daugiau konkrečių patarimų bus papasakota laidų metu.

Liepos mėnuo – drugių metas. Ant ežiuolės žiedo tupi retas ir saugomas Lietuvos drugys machaonas

Ypatingos priežiūros nereikalaujantys augalai šiuolaikiniam gėlynui

Augalų žinovė įvardijo 5 nelepius augalus, kurie atrodo šiuolaikiškai ir gali atšviežinti gėlyną, jei norisi kažko naujo. Pirmasis iš jų – smailiažiedis lendrūnas „Karl Foerster“. „Delfi TV“ laidos vedėja jį apibūdina kaip patikimą ir nereiklų priežiūrai – jo nereikia dengti, o jis atželia labai anksti – jau birželio – liepos mėnesiais pasirodo šluotelės, kurios išsilaiko netgi per žiemą.

„Antrasis iš patikimų augalų – ežiuolė. Spalvų įvairovė yra labai didelė, labai smagu, kad galite pasirinkti sau tinkančią, patinkančią. Ji – ir klasikinio stiliaus gerbėjams, nes yra ryškių, rožinės spalvos žiedais, pilnavidurių. Ežiuolė patinka ir tiems, kas ieško subtilaus stiliaus – yra tokių švelnių žalsvų arba baltos spalvos. Tikrai puikus pasirinkimas – neveltui jų galima sutikti dažnam gėlyne“, – sako L. Liubertaitė

Kitas jos siūlomas augalas – katžolė. Pasak sodininkės, ji žavi tuo, kad gausiai žydi dangaus mėlynumo spalva. Katžolę mėgsta bitės, todėl gėlynuose ją dažnai turi tie, kuriems tai yra svarbu. Kaip ketvirtąjį tinklaraštininkė įvardija rudenį mėlitą, varpinį augalą, kuris patikimas net jei neturite galimybės laistyti. Jis tinkamas auginti saulės atokaitoje ar priesmėlyje.

„Ir penktasis – gojinis šalavijas. Jo veislių yra daug, dažniausiai pasitaikanti – Caradonna. Ir ne šiaip sau – jos žiedynai yra vertikalūs, kas duoda gėlynui šiuolaikiškumo. Žydi tokia sodriai violetine spalva. Jeigu turite plotelį paskyrę gojiniams šalavijams, tai tos spalvos neįmanoma nepastebėti iš toli. Kartu labai gražiai atrodo su kitais augalais“, – sako laidos „Geltono karučio“ vedėja.

„Delfi TV“ laidą „Geltonas karutis“ žiūrėkite kiekvieną šeštadienį 9:30 val. „Delfi TV“ – nemokamas televizijos kanalas pasiekiamas visiems Lietuvos gyventojams. Nerandi? Kreipkis į savo televizijos tiekėją arba įjunk kanalų skenavimą savo televizoriuje.